iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.
iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.



Link to original content: http://lt.wikipedia.org/wiki/Darbo_jėga
Darbo jėga – Vikipedija Pereiti prie turinio

Darbo jėga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Darbo jėga (angl. Labor power), vok. Arbeitskraft) – visų konkrečioje teritorijoje galinčių dirbti žmonių, jų fizinių ir dvasinių jėgų, kurias žmonės gali naudotis savo veikloje, suma.

Ne visose valstybėse toks rodiklis skaičiuojamas vienodai. Įprasta, kad tai - dirbančių ir registruotų Darbo biržoje žmonių suma. JAV į darbo jėgą įskaičiuojami žmonės, vyresni kaip 16 metų. Kai kurių šalių metodikos nurodo neskaičiuoti savarankiškai dirbančių žmonių (smulkūs verslininkai, ūkininkai, dailininkai), o įjungti tik samdomus darbininkus neskaičiuojant administracijos.

Ne visi žmonės ši terminą priima. Laikoma, kad tai nuvertina žmogų, visus žmones daro bendra beveide mase.

Kapitalizme darbo jėga yra specifinis produktas. Žmonės samdydamiesi parduoda ne tik savo fizinę jėgą, bet ir savo sugebėjimus, įgūdžius, laiką, nes neturi darbo įrankių. Bendra darbo jėgos kaina visada sutampa su jos funkcijų palaikymu, nes viskas, kas uždirbama, tų pačių žmonių, jų šeimų ir sunaudojama. Dažniausias darbo jėgos vertinimo rodiklis yra alga.

Darbo jėgos kaina priklauso nuo darbo jėgos pasiūlos ir paklausos. Vienos įmonės atžvilgiu darbo jėgos kartu su darbo priemonėmis sukurtos produkto vertės ir sąnaudų skirtumas vadinamas pridėtine verte ar pelnu.

Darbo jėga ne visada buvo, o kai kur ir nėra preke. Ji gali nepriklausyti žmogui ir būti atimama be ekvivalentiškų mainų (pvz., vergų ar baudžiauninkų darbą naudojančiose ekonomikose). Ne visada žmogus turi juridinę laisvę (kalinys, vaikas). Žmogus gali savarankiškai dirbti ir pardavinėti savo darbą (amatininkai, dailininkai, ūkininkai, privatūs verslininkai, kurie nieko nesamdo).

Už mažiau kvalifikuotą darbą mokama mažiau, už daugiau kvalifikuotą darbą mokama daugiau. Dažniausiai darbo apmokėjimas vertinamas valandiniais, savaitiniais, mėnesiniais, metiniais tarifais. Už kiek didesnius sugebėjimus ar įgytą populiarumą sumokama daug daugiau (menininkams, sportininkams). Tokiais atvejais įprasta sudaryti terminuotą kontraktą.