Bireliai
Išvaizda
Bireliai | ||
---|---|---|
Vietovė prijungta prie miesto 1969 m. | ||
54°49′23″š. pl. 25°19′30″r. ilg. / 54.823°š. pl. 25.325°r. ilg. | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |
Seniūnija | Verkių seniūnija | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Бирки, lenk. Birka |
Bireliai – Vilniaus miesto dalis, esanti miesto šiaurės rytiniame pakraštyje,[1] Verkių regioninio parko miškų apsuptyje, į vakarus nuo Europos parko, į šiaurę nuo Sakališkių. Būdingi kolektyviniai sodai, individualių namų rajonai.
Rajoną aptarnauja 76 nr. autobusas (st. „Bireliai“, „Birelių žiedas“).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XX a. vid. Birelius (lenk. Birka) sudarė keletas užusienių Riešės valsčiuje. Iki 1996 m. tai buvo kaimas (dar žinomas kaip Birelė) Riešės apylinkėje.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
XX a. pradžia | Riešės valsčius |
1969 m. | Riešės apylinkė |
1995– | Verkių seniūnija |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1989 m. | |||||
1905 m.[2] | 1931 m.[3] | 1979 m.sur.[4] | 1989 m.sur.[5] | ||
---|---|---|---|---|---|
27 | 43 | 44 | 11 | ||
|
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Bireliai ties autobusų žiedu
-
Birelių sodyba
-
Birelių kryžius
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.82 ir 25.32“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.