Birželio 19
Išvaizda
Geg – Birželis – Lie | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | |||||
3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
2024 |
Birželio 19 yra 170-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 171-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 195 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dovilas – Dovilė – Gaudvilas – Gervazas – Protazas – Protazijus – Ramunė – Romualda – Romualdas – Svaigeda – Svaigedas – Svaigedė
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1831 – 1830-1831 m. sukilimas: Panerių kautynės;
- 1940 – Antanas Sniečkus tapo VSD direktoriumi;
- 1996 – Baudžiamoji byla dėl 1991 m. sausio 13 d.-osios dienos įvykių Lietuvoje 48 kaltinamų asmenų atžvilgiu buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1867 m. – Česlovas Sasnauskas, kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas (m. 1916 m.).
- 1881 m. – Stasys Nastopka, Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas (m. 1939 m.).
- 1887 m. – Antanas Kazilevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1964 m.).
- 1892 m. – Dovas Zaunius, teisininkas, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas, Lietuvos diplomatas (m. 1940 m.).
- 1895 m. – Jonas Adolfas Starkus, Romos katalikų kunigas, pedagogas, bažnytinės teisės daktaras (m. 1968 m.).
- 1900 m. – Antanas Breimelis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1950 m.).
- 1904 m. – Balys Dvarionas, lietuvių kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, profesorius (m. 1972 m.).
- 1905 m. – Petronėlė Gerlikienė, viena žymiausių savamokslių tapytojų ir kilimų siuvinėtojų Lietuvoje (m. 1979 m.).
- 1923 m.:
- Jonas Andriūnas, vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos aktyvių dalyvių Zarasų krašte, pedagogas (m. 1997 m.).
- Juozas Andriūnas, pedagogas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1925 m. – Sigitas Benjaminas Lasavickas, dailininkas architektas (m. 1998 m.).
- 1932 m. – Vladimiras Dubikaitis, Lietuvos neurofiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1933 m.:
- Ramunėlė Jankevičienė, Lietuvos botanikė, biomedicinos mokslų daktarė; biologijos mokslų kandidatas. 1968 m.
- Vytautas Šumakaris, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1999 m.).
- 1936 m. – Jonas Jurašas, Lietuvos teatro režisierius.
- 1941 m. – Eugenija Bajorytė, lietuvių aktorė ir dainininkė, išgarsėjusi vaidmenimis kine 60-ųjų gale.
- 1942 m. – Adolfas Antanas Balutis, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m. – Birutė Aleknaitė, chorvedė.
- 1952 m.:
- Jonas Janišius, Lietuvos ir Anykščių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
- Jonas Juknevičius, Lietuvos ir Varėnos rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Zina Vedrickienė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1953 m.:
- Alfredas Vilbikas, Lietuvos teisininkas, teisėjas, Šiaulių miesto politinis ir sporto veikėjas.
- Vladas Lukoševičius, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m. – Valerijus Konovalovas, Lietuvos dviračių sporto treneris.
- 1957 m. – Gediminas Valdas Griškevičius, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Vytas Kederys, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1961 m. – Hubertas Grušnys, lietuvių verslininkas, žiniasklaidos magnatas (m. 2006 m.).
- 1963 m. – Gintautas Labanauskas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m.:
- Arūnas Plečkaitis, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Olegas Fedosiukas, teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, Mykolo Riomerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto (TF) Baudžiamosios teisės katedros docentas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas.
- 1969 m. – Kęstutis Vilkauskas, Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1977 m. – Skirmantas Jutkonis, elektroninės muzikos prodiuseris, radijo laidų vedėjas, grupės Exem narys.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1431 m. – Lengvenis Algirdaitis, Naugardo ir Mstislavlio kunigaikštis, žymus LDK veikėjas (g. 1360 m.).
- 1919 m. – Feliksas Valiukas, teisininkas, advokatas, Lietuvos revoliucinis-politinis veikėjas (g. 1887 m.).
- 1950 m. – Pranas Hodelis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1889 m.).
- 1962 m. – Janas Juzefas Adamus, Lenkijos teisės istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ir teisės tyrinėtojas (g. 1896 m.).
- 1983 m. – Viktoras Bergas, Lietuvos gamtosaugininkas (g. 1906 m.).
- 1994 m. – Alfonsas Kiškis, Lietuvos agronomas, kraštovaizdžio architektas (g. 1910 m.).
- 2002 m. – Nikolajus Dybenka, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas (g. 1928 m.).
- 2007 m. – Antanas Karoblis, matematikas, fizikos matematikos mokslų daktaras, tikimybių teorijos tyrinėtojas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1940 m.).
- 2022 m. – Jonas Aničas, Lietuvos istorikas, pedagogas, ateizmo propaguotojas (g. 1928 m.).[1]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1790 – Prancūzijoje atšaukta paveldimoji bajorystė;
- 1862 – visoje JAV uždrausta vergvaldystė;
- 1910 – JAV Spokeino mieste pirmą kartą švęsta Tėvo diena.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1566 m. – Džeimsas VI, Škotijos, Anglijos ir Airijos karalius, pirmasis pasivadinęs Didžiosios Britanijos karaliumi. Nuo 1567 m. liepos 24 d. jis valdė Škotiją Džeimso VI vardu. Po 1603 m. kovo 24 d. įvykusios Karūnų sąjungos jis Džeimso I vardu tapo ir Anglijos bei Airijos valdovu. Jis buvo pirmasis Stiuartų kilmės Anglijos monarchas, įžengęs į sostą po paskutiniosios Tiudorų valdovės Elžbietos I, nepalikusios paveldėtojo, mirties (m. 1625 m.).
- 1623 m. – Blaise Pascal, prancūzų filosofas, matematikas, fizikas (m. 1662 m.).
- 1764 m. – Chosė Gervasijas Artigas, Urugvajaus politinis veikėjas, vienas išsilaisvinimo iš Ispanijos vadų Pietų Amerikoje, nacionalinis Urugvajaus didvyris (m. 1850 m.).
- 1838 m. – Julijus Federis, latvių tapytojas. Vienas latvių peizažo pradininkų (m. 1909 m.).
- 1891 m. – John Heartfield, vokiečių menininkas, žymiausias to meto fotomontažo meistras. Nuo 1916 m. save vadino Heartfield taip kritikuodamas nacionalizmą ir Vokietijoje vyravusias antiangliškas nuotaikas Pirmojo pasaulinio karo metu (m. 1968 m.).
- 1897 m. – Cyril Norman Hinshelwood, 1956 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1967 m.).
- 1906 m. – Ernst Boris Chain, 1945 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1979 m.).
- 1910 m. – Paul John Flory, 1974 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[2] (m. 1985 m.).
- 1932 m. – Marisa Pavan, italų aktorė (m. 2023 m.).
- 1935 m. – Rodrigas Borcha Sevaljosas, teisininkas, Ekvadoro politinis veikėjas, 1988–1992 m. Ekvadoro prezidentas.
- 1940 m. – Sukeshiro Terata, Japonijos politikas, buvęs Akitos prefektūros gubernatorius.
- 1948 m. – Nicholas Rodney Drake, Anglijos gitaristas ir muzikantas (m. 1974 m.).
- 1950 m. – Darija Nikolodi, italų aktorė, prodiuserė ir scenarijų autorė (m. 2020 m.).
- 1951 m. – Aimanas al Zavahiris, Egipte gimęs gydytojas, islamo teologas ir teroristas (m. 2022 m.).
- 1959 m. – Kristianas Vilhelmas Valteris Vulfas, vokiečių politikas, Vokietijos Prezidentas, Žemutinės Saksonijos ministras pirmininkas (2003–2010), krikdemų (CDU) partijos veikėjas, teisininkas.
- 1967 m. – Bjornas Erlendas Dalis, norvegų slidininkas, daugkartinis olimpinis bei pasaulio čempionas.
- 1973 m. – Nadiya, prancūzų pop dainininkė, buvusi Prancūzijos lengvosios atletikos čempionė 800 m bėgime (1989).
- 1978 m. – Dirk Nowitzki, garsus Vokietijos krepšininkas, žaidžiantis NBA Dallas Mavericks klube.
- 1980 m. – Jason White, amerikiečių futbolininkas.
- 1986 m. – Marvin Williams, amerikiečių krepšininkas[4].
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1820 m. – Džozefas Banksas, anglų gamtininkas, botanikas ir gamtos mokslų globėjas (g. 1743 m.).
- 1837 m. – Aleksandras Bestuževas, rusų rašytojas, kritikas, publicistas, karininkas (g. 1797 m.).
- 1956 m. – Vladimiras Obručevas, rusų geografas, geologas, paleontologas, Vidurio Azijos ir Sibiro tyrinėtojas, fantastikos rašytojas. Nuo 1929 m. buvo TSRS mokslų akademijos nariu, 1945 m. tapo socialistinio darbo didvyriu, 1941 ir 1950 m. apdovanotas Stalino premija (g. 1863 m.).
- 1980 m. – Hansas J. Morgenthau, vienas iš įtakingiausių tarptautinių santykių teoretikų. Kartu su Edward Hallett Carr laikomas pagrindiniu klasikinės realizmo teorijos tarptautiniuose santykiuose autoriumi (g. 1904 m.).
- 1993 m. – William G. Golding, XX amžiaus anglų romanistas, 1983 apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1911 m.).
- 2003 m. – Laura Ruth Sadler, britų aktorė[5] (g. 1980 m.).
- 2007 m. – Victorio Cieslinskas, lietuvių kilmės Urugvajaus krepšininkas, rungtyniavęs Urugvajaus krepšinio rinktinėje (g. 1922 m.).
- 2013 m.:
- James Gandolfini, JAV aktorius, geriausiai žinomas Tony Soprano vaidmeniu (g. 1961 m.).
- Gyula Horn, Vengrijos ministras-pirmininkas (g. 1932 m.).
- 2020 m. – Karlosas Ruisas Safonas, ispanų rašytojas (g. 1964 m.).
- 2022 m. – Genadijus Burbulis, politinis Rusijos veikėjas, buvęs Rusijos valstybės sekretorius, buvusio prezidento Boriso Jelcino bendražygis (g. 1945 m.).[6]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mirė žinomas istorikas, pedagogas Jonas Aničas. lrt.lt. 2022-06-20. Nuoroda tikrinta 2022-06-20.
- ↑ 2,0 2,1 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Marvin Williams.
- ↑ Laura Ruth Sadler. Informacija.
- ↑ Mirė buvęs Rusijos valstybės sekretorius Burbulis. lrt.lt. 2022-06-20. Nuoroda tikrinta 2022-06-20.