Šampanė
| Prancūzijos istorinė provincija: Šampanė | |
|---|---|
| Šalis |  Prancūzija
|
| Vėliava | 
|
| Tautos | |
| Kalba | prancūzų |
| Laikotarpis | 1314-1790 m. |
| Valstybės | Šampanės kunigaikštystė |
| Miestai | Trua |
.svg)
| |
Šampanė (pranc. Champagne) – istorinė Prancūzijos sritis šalies šiaurės rytuose. Apima dabartinį Marnos departamentą, dalį Ardėnų, Mezo, Aukštutinės Marnos, Obo, Jono, Senos ir Marnos bei Enos departamentų. Didžiausi miestai – Trua, Sedanas, Reimsas, Šampanės Šalonas, Šomonas.
Pavadinimas kildinamas nuo Italijos regiono Kampanijos (lot. campania – 'lygumų kraštas'), į kurią panaši kraštovaizdžiu.
Iki romėnams užkariaujant Galiją, Šampanėje gyveno keltai lingonai, senonai ir remai. Nuo II a. ėmė plisti krikščionybė. Galiją valdant Merovingams, dabartinės Šampanės teritorija buvo padalyta tarp Austrazijos ir Burgundijos karalysčių. X a. susijungus Trua ir Mo grafystėms čia susikūrė Šampanės provincija. XI a. pradžioje ji atiteko Blua ir Šartro grafams. Liudvikas X Šampanę prijungė prie karaliaus domeno. 1790 m. kaip atskira provincija panaikinta.[1]
Šampanė garsėja šampano gamybos tradicijomis. XII–XIII a. krašte vykdavo didelės mugės, kuriose būdavo prekiaujama tekstilės, odos gaminiais, kailiais, prieskoniais.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Šampanė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
| |||||||||||||
