iBet uBet web content aggregator. Adding the entire web to your favor.

40°20′14″ š. pl. 15°39′07″ r. ilg. / 40.33722°š. pl. 15.65194°r. ilg. / 40.33722; 15.65194

Čertosa di Padula
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 842
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1998 (22 sesija)
Čertosa di Padula šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Čertosa di Padula
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Čertosa di Padula (it. Certosa di Padula) – kartuziečių ordino vienuolynas Italijos Čilento, Diano slėnio ir Alburnio nacionaliniame parke Padulos mieste, Salerno provincijoje. Tai didžiausias vienuolynas šalyje skaičiuojantis 450 metų istoriją, o pagrindiniai vienuolyno elementai yra Barokinio stiliaus. Vienuolyno teritorija užima 51 500 m² plotą, čia yra 320 kambarių ir salių.

Šis vienuolynas turi didžiausią kiemą pasaulyje, užimantį 12 000 m² plotą, kiemą supa 87 kolonos. Dideli spiraliniai marmuriniai laiptai viduje veda į didžiąją biblioteką.

Dėl griežto kartuziečių kontempliacijos ir darbo atskyrimo vienuolyne yra atskirtos dvi skirtingos zonos šioms veikloms: vienoje pusėje yra ramūs kiemai, biblioteka, įvairios koplytėlės. Darbui yra skirtos virtuvės, rūsiai, kuriuose laikomos vyno statinės, skalbyklos, didieji kiemai. Pastarieji buvo skirti aktyvioms pramogoms ir prekybai su išoriniu pasauliu.

Vienuolyne yra įrengtas Vakarų Lučanijos muziejus, kuriame saugomi įvairūs daiktai atrasti archeologinių kasinėjimų Sala Konsilija ir Padulos miestuose metu. Čia galima rasti objektų nuo protoistorijos iki helenizmo laikotarpio.

1998 m. šis vienuolynas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai