V amžius

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis

Amžiai: IV amžius – V amžius – VI amžius

Įvykiai

304-439 – Kinijos šiaurėje gyvavo šešiolika penkių barbarų tautų valstybių.
420-589 – Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis Kinijoje.
Nuo 434 m. Atila (lot. Attila) iki savo mirties 453 m. valdė tuo metu Europoje didžiausią imperiją, teritorijas nuo Vidurio Europos iki Juodosios jūros ir nuo Dunojaus iki Baltijos jūros.
441 – hunai sunaikino Singidunumą
450 – sarmatai laikė užėmę Singidunumą
451 m. – Atila leidosi į šiaurę ir į vakarus telkdamas sąjungininkus iš barbarų genčių, įskaitant gepidus ir burgundus. Būtent hunai Europoje ligų sąrašą papildė raupais.
451 m. Rugsėjo 20 d. arba 22 d. įvyko Katalaunijos mūšis. Jame Romos imperijai su sąjungininkais pavyko pakirsti hunų galybę.
454 m. – po Atilos mirties bendražygiai gotai ir gepidai sumušė hunus mūšyje prie Nedao upės ir užėmė Panoniją, hunai pasitraukė į Juodosios jūros stepes.
470 – ostrogotai iš Singidunumo išvijo sarmatus
476 – federatų generolas Odoakras nuvertė Vakarų Romos imperatorių Romulą Augustulą ir tapo Italijos karaliumi.
488 – gepidai užkariavo Singidunumą
493 m. – ostrogotų karalius Teodorikas (475–526) užgrobė valdžią Italijoje.

Baltai

V a. – IX a. Vidurinysis geležies amžius.
V a. – VI a. – Europoje įvykusios permainos – Romos ir gotų imperijų žlugimas, germanų genčių kraustymasis, hunų genčių judėjimas – paveikė ir baltų gentis. Jas pasiekia ateivių būriai, atnešę naujas tradicijas. Šis periodas svarbus etninei istorijai,- susidaro genčių sąjungos, davusios pagrindą Lietuvos valstybei.
Baltų gentims svarbų prekybos vaidmenį ėmė vaidinti Dauguva ir Nemunas. Nemuno žemupyje ir Kauno apylinkėse atsiranda dirbinių, importuotų iš Padunojės, Skandinavijos ir Pareinės.
Rytų lietuviai iki XII a. mirusiuosius laidojo nedegintus su įkapėmis. Užnemunėje iki VI a. mirusieji laidoti nedeginti iš akmenų krautų pilkapiuose, priskiriami jotvingiams. Vidurio Žemaitijos kapinynuose iki XII a. mirusieji laidoti daugiausia su karstais ir įkapėmis, vyrų kapuose aptinkama žirgo galvų.
Dauguvos vidurupyje atsirado baltų-suomių kultūros ilgieji laidojimo kurganai (pilkapiai).
425 m. Hunai pasirodė prie Vyslos žemupio, aisčiai irgi dalyvavo hunų žygiuose.
Danų vikingų karalius Frodis III [Fróði] besiruošdamas lemiamam mūšiui su hunais, pasiuntė prieš Švediją Olimarą, kuris nukariavo Aistiją ir Kuršą. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
Amž. viduryje Pajautos slėnio Kernavė buvo užpulta iš pietų atklydusių hunų klajoklių genčių, nuo slėnio ir aukštumos pusės apšaudyti iš lankų ir sudeginti. Po užpuolimo Aukuro kalno įtvirtinimai buvo atstatyti.
V a. gyvenęs rašytojas Sidonius Apollinaris pateikė dalyvavusių 451 m. Katalaunijos mūšyje genčių sąrašą ir nurodė neurus.
455 m. – Aisčiai dalyvavo hunų žygiuose, po Atilos imperijos žlugimo, pagal legendas, grįžo į tėvynę.
Maždaug šiame amžiuje pradėjo formuotis Rytų baltų gentys.
Žmonių gyventa jau ne tik Vilniaus Pilies kalno piliakalnyje, bet ir į pietvakarius nuo jo, Vilnios pakraštyje.
Amžių sandūroje rentininės statybos Baltų žemėse pradžia. Žemdirbiai pradeda naudoti geležinį kaplį. Pradeda plisti antroji mirusiųjų deginimo papročio banga, Rytų baltuose vyrauja pilkapiai.

Dešimtmečiai ir Metai

10-as	391	392	393	394	395	396	397	398	399	400
1-as	401	402	403	404	405	406	407	408	409	410
2-as	411	412	413	414	415	416	417	418	419	420
3-as	421	422	423	424	425	426	427	428	429	430
4-as	431	432	433	434	435	436	437	438	439	440
5-as	441	442	443	444	445	446	447	448	449	450
6-as	451	452	453	454	455	456	457	458	459	460
7-as	461	462	463	464	465	466	467	468	469	470
8-as	471	472	473	474	475	476	477	478	479	480
9-as	481	482	483	484	485	486	487	488	489	490
10-as	491	492	493	494	495	496	497	498	499	500
1-as	501	502	503	504	505	506	507	508	509	510