Panonija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šis straipsnis yra apie Romos imperijos provinciją. Apie istorinį ir geografinį to paties pavadinimo regioną žiūrėkite straipsnį Panonijos lyguma
| Panonija lot. PANNONIA | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Romos imperija
| |||
| ' | Panonijos diecezija | |||
| Administracinis centras | Karnuntas | |||
Panonija – Romos imperijos provincija, didžiaja dalimi buvusi dabartinės vakarų Vengrijos, Burgenlando, šiaurės Serbijos (Voivodinos) ir tarp Dravos bei Savos esančioje Slovėnijos ir Kroatijos teritorijoje.
Iki 20 m. vadinta Žemutine Ilyrija (Illyricum Inferior).
Raida
redaguotiĮkuriant provinciją regiono etninė sudėtis buvo labai mišri. Čia gyveno keltai (bojai), ilyrai, dakai. Teritorija Romėnų užkariauta apie 6-9 m. e. m., ir iš pradžių buvo traktuojama kaip Ilyriko provincijos dalis. Tačiau Ilyrikui pernelyg išaugus, apie 20 m. buvo nuspręsta ją padalinti į dvi dalis. Pietinis Ilyrikas tapo Dalmatija, o šiaurinis – Panonija. Naujai įkurtos provincijos sostinė buvo Karnuntas. 107 m. Panonijos provincija padalinta į Aukštutinę Panoniją (lot. Pannonia superior) ir Žemutinę Panoniją (lot. Pannonia inferior.
Diokletianas III a. vykdydamas administracinę reformą sumažino Panonijos teritoriją, dalį jos (dabartinę Slovėniją) prijungdamas prie Noriko. Likusi Panonija buvo padalinta į 4 dalis. Buvo išskirtos Pirmoji Panonija (su sostine Savarijoje); Valerijaus Panonija (su sostine Sopianoje); Savijaus Panonija (su sostine Siscijoje); Antroji Panonija (su sostine Sirmiume). Visos šios Panonijos buvo priskirtos didesnei Panonijos diecezijai.
Panonija buvo viena geriausiai įtvirtintų Romos provincijų, kurios rytinė ir šiaurinė riba sutapo su Dunojaus upe. Čia nuolat buvo stiprūs legionai. Provincijai grasino gentys iš už Dunojaus – kvadai, kotiniai, jazygai.
433 m. Teodosijus atidavė provinciją hunams. Po to provincijos teritoriją kontroliavo ostgotai (456–71), langobardai (530–68), avarai (560s–800), slavai (800–900), galiauiai madjarai (nuo 900/901).