Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė
| Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1938 m. rugsėjo 27 d. Račiupėnai |
| Mirė | 2000 m. spalio 6 d. (62 metai) Vilnius |
| Veikla | istorikė, prozininkė, poetė, eseistė |
Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė (1938 m. rugsėjo 27 d. Račiupėnų k. – 2000 m. spalio 6 d. Vilniuje) – istorikė, prozininkė, poetė, eseistė. Palaidota Vilniaus Karveliškių kapinėse.
Po karo su tėvais persikėlė į Pandėlį (Rokiškio raj.), ten pradėjo lankyti vidurinę mokyklą. Mokydamasi dešimtoje klasėje 1955 m. kartu su mokslo draugais pradėjo kurti pogrindinę antisovietinę organizaciją, platino atsišaukimus, išleido šešis numerius antisovietinio – patriotinio laikraščio „Laisvės balsas“, kuriame buvo spausdinami jos analitiniai straipsniai, eilėraščiai.
Pasipriešinimo vieklos pradžia
redaguoti1957 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą, o tų pačių metų lapkričio mėn. kartu su kitais bendražygiais prisiekė kovoti dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Ji pasirinko Rūtos slapyvardį.
Įsigiję spaustuvinį šriftą organizacijos nariai išspausdino porą šimtų atsišaukimų, Vasario 16-osios proga pasiuvo ir iškėlė tris tautines vėliavas (Kaune, Vilniuje ir Pandėlyje). Organizacijos veikloje dalyvavo apie 12 asmenų. 1958 m. kartu su kitais sukūrė organizacijos „Laisvę Lietuvai“ programą, kurioje numatė Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir aptarė būsimos demokratinės valstybės modelį. Naujųjų 1958-ųjų proga Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto salėje išplatino pluoštą atsišaukimų. Tačiau ši veikla netrukus baigėsi suėmimu.
Nuteisiama kalėti
redaguoti1958 m. kovo 14 d. buvo suimta. Nuteista pagal RTFSR 58-ojo straipsnio du punktus septyneriems metams laisvės atėmimo. Kalėjo Kemerovo sr. Marijinsko r., Irkutsko sr. Taišeto r., Mordovijos ASSR Zubovo-Poliansko lageriuose. 1960 m. kartu su buvusia partizane Jadvyga Žardinskaite-Bartašiene sudarė lageryje įkalintų moterų – politinių kalinių sąrašą, kurį norėjo slapta perduoti JAV ambasadai ir Jungtinių Tautų Organizacijai, tačiau šis sąrašas, deja, minėtų adresatų nepasiekė.
Išleidžiama į laisvę
redaguoti1965 m. iškalėjusi visą bausmės laiką N. Gaškaitė-Žemaitienė grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šiauliuose. Dirbo Statybos valdyboje darbininke, o nuslėpusi teistumą įstojo į KPI neakivaizdinį skyrių. Baigusi Statybos fakultetą dirbo Inventorizacijos biure technike, Kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje inžiniere, Statybos ir architektūros mokslo tyrimo įstaigoje Šiaulių skyriaus vyr. moksline bendradarbe. Nuo 1989 m. lapkričio mėn. dirbo LR Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo komisijos KGB veiklai tirti darbo grupės nare, 1993–1994 m. – Valstybiniame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Nuo 1997 m. kovo 1 d. vėl dirbo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus specialiste. Reabilituota 1990 m. birželio 25 d. Pagal 1997 m. sausio 23 d. LR pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą N. Gaškaitė – Žemaitienė pripažinta Laisvės kovų dalyve.
Knygos
redaguoti- Lietuvos partizanai 1944 – 1953 m. 1996 m. kartu su Dalia Kuodyte, Algiu Kašėta ir B. Ulevičium
- Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGBdokumentuose 1944–1953 metais 1996 m. kartu su Algiu Kašėta, Juozu Starkausku
- Pasipriešinimo istorija 1944-1953 metai 1997 m.
- „Žuvusiųjų prezidentas“: (monogragija apie Joną Žemaitį). 1998 m.
- „Partizanai apie pasaulį, politiką ir save“: (partizanų spaudos publikacijų rinkinys). 1998 m.
- „Užverstų šulinių vanduo“: (romanas). 2000 m.
Straipsniai
redaguoti1993 metai
- N. Gaškaitė, „Vilkolakiai. MGB metodai slopinant partizaninį judėjimą 1947–1959 m. MGB–KGB sistemoje veikusių agentų smogikų grupių veikla“, Lietuvis, 1993, Nr. 5.
- N. Gaškaitė, „Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje 1926–1940 metais“, Laisvės kovų archyvas, 1993, Nr. 6, p. 163–188.
- N. Gaškaitė, „KGB veiklos metodai pokario metais“, Laisvės kovų archyvas, 1993, Nr. 8, p. 145–157.
- N. Gaškaitė, „Dainavos štabo išdavystė“ (pagal KGB dokumentus), Laisvės kovų archyvas, 1993, Nr. 9, p. 165–177.
- N. Gaškaitė, A. Kašėta, „Adolfo Ramanausko-Vanago sekimo ir arešto detalės“, Laisvės kovų archyvas, 1993, Nr. 9, p. 177–203.
- N. Gaškaitė, „Specpriemonės KGB praktikoje“, Laisvės kovų archyvas, 1993, Nr. 9, p. 203–209.
1994 metai
- N. Gaškaitė, „Peslys“, Laisvės kovų archyvas, 1994, Nr. 11, p. 35–47.
- N. Gaškaitė, „Žmonės be Dievo. NKVD agentai smogikai“, Laisvės kovų archyvas, 1994, Nr. 11, p. 123–136.
- N. Gaškaitė, „MGB agentūra pokario Lietuvoje“, Laisvės kovų archyvas, 1994, Nr. 12, p. 248–263.
- N. Gaškaitė, „Vilkolakiai-2. MGB metodai slopinant partizaninį pasipriešinimą 1947–1959 m. MGB–KGB sistemoje veikusių agentų smogikų grupių veikla“, Lietuvis, 1994, Nr. 6.
- N. Gaškaitė, „Partizanų vadas Jonas Žemaitis“, Laisvės kovų archyvas, 1995, Nr. 13, p. 162–191.
- N. Gaškaitė, „Lietuvos okupacija: suėmimai ir tardymai“, Laisvės kovų archyvas, 1995, Nr. 13, p. 192–213.
- N. Gaškaitė, „Keli štrichai Jono Deksnio portretui“, Laisvės kovų archyvas, 1995, Nr. 15, p. 91–110.
1996 metai
- N. Gaškaitė, „Ką sako partizaninio karo statistika“, Laisvės kovų archyvas, 1996, Nr. 17, p. 54–63.
- N. Gaškaitė, „Partizanų mirties nuosprendžiai: prasimanymai ir tikrovė“, Laisvės kovų archyvas, 1996, Nr. 18, p. 3–110.
- N. Gaškaitė, „Septyni kalavijai“, Dienovidis, 1996, Nr. 1–2, p. 18–19; Nr. 3, p. 7.
- N. Gaškaitė, „Tarp idealų ir ambicijų“, Dienovidis, 1996, Nr. 40–41, p. 17; Nr. 42, p. 12.
1997 metai
- N. Žemaitienė, „MGB–KGB agentūra okupuotoje Lietuvoje“, Genocidas ir rezistencija, 1997, Nr. 2, p. 97–105.
1998 metai
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, Inteligentė rezistencijoje, konferencijos „Žymiosios XX a. Lietuvos moterys“ medžiaga, 1998.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „J. Žemaičio susitikimas su Berija“, Lietuvos aidas, 1998, birželio 25 d.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Kas daroma su KGB bylomis“, Mūsų pastogė (Australija), 1998, Nr. 26–27.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Ketvirtojo prezidento teismas“, Lietuvos aidas, 1998, liepos 2 d.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, Lietuvos moterys – partizaninės kovos dalyvės. Lietuvaitė, konferencijos „Moteris ir rezistencija Lietuvoje“ medžiaga, 1998.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Tragiškas jubiliejus“, Lietuvos aidas, 1998, gegužės 22 d.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Generolo Jono Žemaičio vaidmuo partizaniniame kare“, Genocidas ir rezistencija, 1998, Nr. 2(4), p. 27–51.
1999 metai
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „1949 m. vasario 16 d. partizanų bunkeryje buvo dedami Lietuvos valstybės konstituciniai pamatai“, Lietuvos aidas, 1999, vasario 15 d.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Apie naujausiųjų laikų istoriografijos etiką“, Lietuvos aidas, 1999, sausio 6 d.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Atidavęs tėvynei viską, ką turėjo“, Lietuvos aidas, 1999, vasario 16 d.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Bronius Krivickas – partizanas, poetas, politikas“, Šiaurietiški atsivėrimai (kultūros ir istorijos laikraštis), 1999, Nr. 4.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Partizanai apie pasaulį, politiką ir save“, Lietuvos aidas, 1999, sausio 27 d.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Pasiaukojimo didybė (Bronius Krivickas – poetas, partizanas, politikas), Dienovidis, 1999, Nr. 45–46.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „The Partisan War in Lithuania from 1944 to 1953“, The Anti-Soviet Resistance in the Baltic States, V., 1999, p. 23–45.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio strategija“, Genocidas ir rezistencija, 1999, Nr. 1(5), p. 24–40.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Prisikėlimo apygarda“, Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje, V., 1999, p. 8–91.
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Maironio rinktinės dokumentai“, Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje, V., 1999, p. 92–120.
2000 metai
- N. Gaškaitė-Žemaitienė, „Lietuvos partizaninis karas 1944–1953 m.“, Lietuva 2000, (metraštis apie Lietuvą suomių kalba).
- N. Žemaitienė, „Partizaninis pasipriešinimas antrajai sovietinei okupacijai Pandėlio apylinkėse“, Genocidas ir rezistencija, 2000, Nr. 1(7), p. 174–197.
- N. Žemaitienė, „Pogrindinės jaunimo organizacijos Pandėlio vidurinėje mokykloje“, Genocidas ir rezistencija, 2000, Nr. 2(8), p. 143–156.
- N. Žemaitienė, „Pasipriešinimo dalyvių ir kitaminčių persekiojimas Lietuvoje 1944–1990“, Tremtinys, 2000, Nr. 20.
Apdovanojimai
redaguoti- Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas.
- „Užverstų šulinių vanduo“ apdovanotas lietuvių balso kultūros premija.
- Už Lietuvos partizaninio pasipriešinimo istorijos tyrimus paskirta S. Šalkausko premija.
- 1994 m. fondo „Į laisvę" premija.
- 1999 m. fondo „Į laisvę" premija.
