Lietuvos tekstilės institutas
55°29′31″š. pl. 23°20′15″r. ilg. / 55.491865°š. pl. 23.337382°r. ilg.
  | |
| Forma | mokslo įstaiga |
|---|---|
| Pramonė | moksliniai ir taikomieji tyrimai, gamyba |
| Produkcija | techninė tekstilė |
Lietuvos tekstilės institutas – valstybinė mokslo įstaiga, veikusi Kaune, Vilijampolės mikrorajone, Demokratų g. 53.
Institute užsiimta tyrimais, bandymais, naujų metodų diegimu, tekstilės produktų kokybės kontrole bei techninės tekstilės gaminių, apsaugančių žmonių gyvybę bei sveikatą, kūrimu. Institutas buvo daugelio tarptautinių ir nacionalinų mokslinių projektų, aukštųjų technologijų plėtros programų dalyvis, garsėjo vystydamas vieną iš perspektyviausių tekstilės krypčių – techninę tekstilę. Daugelis jo darbų, be mokslinio, turėjo ir taikomąjį pobūdį – iš naujų medžiagų buvo kuriami gaminių prototipai, jų gamybos technologijos išbandomos instituto eksperimentinėje bazėje.
Instituto „Metų gaminiais“ pripažinti:
- neperšaunamos liemenės (1999),
- ugniagesių apsauginiai drabužiai (2000),
- 4 sluoksnių „kvėpuojantis“ pamušalas AB „Lituanica“ avalynei (2001),
- apranga, apsauganti nuo atominio, biologinio ir cheminio poveikio (2002),
- aprangos komplektas iš membraninės medžiagos, „kvėpuojantis“, saugantis nuo lietaus ir vėjo (2003).[1]
Po 2012 m. reorganizacijos ši mokslo įstaiga – Fizinių ir technologijos mokslų centro tekstilės institutas.[2]
Istorija
redaguoti1960 m. Kaune pradėjus veikti vienai iš didžiausių Europoje Dirbtinio pluošto gamyklai, buvo įsteigtas Lietuvos tekstilės pramonės mokslinių tyrimų institutas, buvęs pavaldus LSSR žinyboms. Pirmieji instituto moksliniai darbai buvo skirti dirbtinių iš acetato ir triacetato siūlų gamybos technologijoms tirti ir tobulinti, kurti medžiagų iš šių siūlų asortimentą ir diegti tyrimų rezultatus įmonėse.
Nuo 1980 m. institutas pradėjo plėtoti naujas techninės tekstilės mokslo kryptis. Instituto mokslininkai ėmėsi kurti ir gaminti medžiagas SSRS kosmoso pramonei: termoizoliacines plokštes, skirtas daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Buran“ korpusui padengti, armuojančias medžiagas kompozitų gamybai, ekstremaliomis sąlygomis dėvimus kosmonautų drabužius, specialias medžiagas kosmonautų skafandrams ir kt. 1986 m. institutas tapo pavaldus Maskvai – tapo Sąjunginiu tekstilės medžiagų mokslinių tyrimų institutu.
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, institutas įgavo nežinybinį statusą ir tapo Lietuvos tekstilės institutu (LTI). Valstybinės mokslo įstaigos LTI pagrindinės mokslinių darbų kryptys buvo:
- naujų medžiagų ir gaminių, skirtų pramonės darbuotojams, dirbantiems ekstremaliomis sąlygomis kūrimas;
- techninės tekstilės, skirtos maisto pramonės ir medicinos reikmėms, kūrimas;
- individualių apsaugos priemonių, skirtų kariuomenės ir policijos reikmėms kūrimas;
- tekstilės medžiagų ir gaminių savybių tyrimas.
Be kitos produkcijos, institute buvo gaminami daugelio Lietuvos valstybės apdovanojimų (ordinų, medalių) kaspinai ir juostelės.
2004 m. LTI buvo priimtas Europos tekstilės mokslo tyrimo institutų asociacijos TEXTRANET tikruoju nariu. Nuo 2009 m. LTI buvo Nacionalinės inovatyvios tekstilės ir aprangos asociacijos steigėjas ir narys. Nuo 2012 m., vykdant Lietuvos mokslo organizacijų pertvarką, LTI, Ūkio ministerijos pavaldi organizacija, prijungta prie Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC), tapo vienu iš jo padalinių – Fizinių ir technologijos mokslų centro tekstilės institutu.
Žymūs darbuotojai
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.inovacijos.lt/index.php?-764948524
- ↑ „Lietuvos tekstilės institutą siūloma prijungti prie Fizinių ir technologijos mokslų centro“. Kauno diena. 2010-12-13. Suarchyvuota iš originalo 2014-07-14. Nuoroda tikrinta 2016-06-05.