Lietuvos didysis maršalka
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvos didysis maršalka – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.
Pareigybę įsteigė Vladislovas Jogaila apie 1398 m., o 1409 m. jam buvo suteikti tokie pat įgaliojimai, kokius turėjo Karūnos didysis maršalka.
Įgaliojimai
redaguotiIki 1569 m. Krašto maršalka buvo atsakingas už Didžiojo kunigaikščio rūmų ir jų aplinkos viešąją tvarką ir kunigaikščio saugumą:
- valdė Didžiojo kunigaikščio dvarą
- priiminėjo užsienio šalių pasiuntinius
- priiminėjo aukščiausius valstybės pareigūnus
- stebėjo etiketo laikymąsi
- kontroliavo dvaro apsaugą ir valdovo gvardiją
- buvo atsakingas už valdovo ramybę
- skyrė dvaro pareigūnus.
Šiandien pareigas galima lyginti su dabartiniais Vidaus reikalų ministro įgaliojimais.
Jis taip pat iki 1569 m. buvo nuolatinis Ponų tarybos narys, pirmininkavo tarybos posėdžiams, vadovavo Didžiojo kunigaikščio dvaro organizuojamoms iškilmėms. Po Liublino unijos LDK didysis maršalka pagal pareigas buvo ir Abiejų Tautų Respublikos Seimo, ir Senato narys.
Didysis maršalka iki 1564 m. teismų reformos sprendė Didžiojo kunigaikščio pavestas teismo bylas (vadinamasis Maršalkos teismas), susijusias su kunigaikščio ir jo šeimos saugumu. Maršalkos teismo sprendimas būdavo galutinis, net jeigu tai buvo ir mirties bausmė. Mirus Didžiajam kunigaikščiui Maršalkos teismo įgaliojimai apimdavo visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Nors formaliai ir Lietuvos didysis kancleris, ir Karūnos didysis kancleris pagal teises buvo lygūs, bet bendroje hierarchijoje buvo už jo.