Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija
| Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija |
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kupiškyje, Vytauto g. 21, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190043194. Buvusi Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinė mokykla.
Gimnazija bendradarbiauja su 8 Lietuvos gimnazijomis, aukštosiomis mokyklomis (VGTU, ŠU, Klaipėdos universitetu ir kt.). Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Stokholmo Enskedeskola ir Rygos 25-ąja vidurine mokykla.
Istorija
redaguoti,_interwar_period.jpg)
Kupiškio parapinė mokykla pirmą kartą paminėta 1678 m. klebono Jono Krukovskio sudarytame bažnyčios inventoriaus sąraše. Čia mokėsi būsimasis garsus architektas Laurynas Gucevičius.
1917 m. Kupiškio parapijos klebonas Antanas Bajorinas ir kamendorius (vikaras) Antanas Kripaitis padavė prašymą vokiečių okupacinės valdžios vyriausiajam Lietuvos valdytojui dėl leidimo įsteigti Kupiškyje aukštesnę mokyklą, pagal gimnazijos 4 klasių programą. Tais pačiais metais gautas leidimas įkurti keturių klasių progimnaziją.
Pagrindinis mokyklos steigėjas ir pirmasis jos direktorius buvo kun. Antanas Kripaitis. 1917 m. lapkričio 17 d. Kupiškio aukštesniojoje mokykloje, kuri oficialiai visuose raštuose vadinama Kupiškio progimnazija, prasidėjo pirmieji mokslo metais. Mokykloje veikė trys klasės ir mokėsi 93 mokiniai.[1]
1918 m. gegužės mėn. mokyklą aplankė vokiečių valdžios vyriausiasis mokyklų inspektorius, kuris teigiamai įvertino mokyklos darbą ir tvarką. Tuo mokyklos įsteigimas buvo patvirtintas. Tais pačiais metais įsikūrė "Saulės švietimo draugijos Kupiškio skyrius, kuris ekonomiškai išlaikė mokyklą.[2]
1919 m. Kupiškį okupavo bolševikai. Mokyklą atėmė iš "Saulės" draugijos, suvalstybino ir panaikino tikybos dėstymą. Po Kupiškio išvadavimo iš bolševikų, mokyklos išlaikymą perėmė Kupiškio valsčiaus savivaldybė. Mokyklą kartais paremdavo Švietimo ministerija. Mokyklai buvo atiduotas 1908 m. rusų valdžios statytas dviklasės mokyklos namas ir žemės sklypas (Skapiškio g. 17).[3]
1925 m. mokykla buvo perduota Švietimo ministerijos priklausomybei ir išlaikoma iš valstybės lėšų bei pavadinta Kupiškio valdžios vidurinė mokyklą. Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. mokykla pervadinta į Kupiškio valstybinę progimnaziją. Vietinė bendruomenė visą laiką pageidavo išplėsti progimnaziją ir įsteigti gimnaziją.[4]
1936-1937 mokslo metais Švietimo ministerija leido atidaryti ir privačiomis lėšomis išlaikyti V klasę, 1937-38 m. ir VI klasę. Šios klasės buvo išlaikomos Kupiškio valsčiaus savivaldybės skiriamomis pašalpomis ir klasių mokinių sumokėtais mokesčiais. Nuo 1938 m. rugsėjo 1 d. progimnazija buvo reorganizuota ir pavadinta Kupiškio valstybine gimnazija. Jau valstybės lėšomis buvo išlaikomos V ir VI klasės. Leidžiama atidaryti VII, o 1939 m. - VIII klases.[5]
Prasidėjus Lietuvos okupacijai, 1940 m. rugsėjo 28 d. Švietimo liaudies komisaro įsakymu B/Nr.101 Kupiškio valstybinė gimnazija pervadinama Kupiškio vidurine mokykla. Vietoje buvusiu 8 gimnazijos klasių, pagal TSRS mokyklų pavyzdį, įvesta 11 klasių sistema.[6]
1941-1944 m., vokiečių okupacijos metais, buvo grąžintas Kupiškio valstybinės gimnazijos pavadinimas ir atstatyta 1939 m. veikusi klasių struktūra. 1941-1943 m.gimnazija persikėlė į Lietuvos kariuomenės kareivinių pastatą.
1953 m. mokyklai suteiktas revoliucionieriaus Vlado Rekašiaus vardas. Iki 1960 m. mokykla buvo įsikūrusi net septyniuose pastatuose. Tais pačiais metais baigta statyti 940 vietų mokyklos rūmai (dabartinis gimnazijos pastatas). Mokyklos projektas vietų skaičiumi buvo didžiausias tarp tuo metu galiojusių aštuoniolikos mokyklų tipų. 1967 m. įkurtas mokyklos muziejus. 1974 m. mokykla buvo išplėsta, atsirado naujas 640 vietų mokyklos priestatas su sporto sale, taip pat 160 vietų bendrabutis moksleiviams.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę Vlado Rekačiaus vardas panaikintas ir suteiktas Kupiškio 1-sios vidurinės. 1997 m. vidurinei mokyklai suteiktas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardas. 2000 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija.Gimnazija turi savo atributiką: vėliavą, himną (“Šaknimis į žemę, šakomis į dangų”, aut. Audronė Šarskuvienė), gimnazisto uniforminį švarką, ženklelį, kepurę, emblemą.
2017 m. minint žymaus semiotiko Algirdo Juliaus Greimo 100-ąsias gimimo metines ir švenčiant Kupiškio gimnazijos šimtmečio jubiliejų atidaryta A. J. Greimo klasė.
Mokinių skaičius tarpukaryje
redaguoti| Metai | Skaičius | Metai | Skaičius | Metai | Skaičius | Metai | Skaičius |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1919 | 185 | 1924 | 223 | 1929 | 161 | 1937 | 304 |
| 1920 | 239 | 1925 | 241 | 1930 | 244 | 1938 | 380 |
| 1921 | 258 | 1926 | 208 | 1934 | 228 | ||
| 1922 | 231 | 1927 | 186 | 1935 | 178 | ||
| 1923 | 248 | 1928 | 166 | 1936 | 228 |
Direktoriai
redaguoti- kun. Antanas Kripaitis (1917 m. lapkričio 11 d.- 1918 m. rugpjūčio 15 d.);
- Justinas Jankevičius (1918 m. rugpjūčio 15 d. - 1924 m. birželio 27 d.);
- Vincas Eidukas (1924 m. rugpjūčio 19 d. - 1935 m. gruodžio 31 d.);
- Aleksandras Dičpetris (1936 m. sasio 1 d. - 1938 m. vasario 28 d.);
- Teodoras Blinstrubas (1938 m. kovo 1 d. - 1940 m. sausios 30 d.);
- Jonas Šalkauskas (1940 m. rugsėjo 1 d. - 1941 m. sausio 30 d.);
- Petras Šimaitis (1941 m. vasario 1 d. - 1941 m. birželio 15 d.);
- Bronius Jočys (1941 m. rugpjūčio 16 - 1944 m.).
- Nuo 1960 m.: S. Vyšniauskienė, B. Sabakonienė, A. Murauskienė, J. Vilčinskas, A. Žiulpa,
- Laima Gudaitė (1995 m. - 2004 m. gruodžio 31 d.)
- Virgilijus Žilinskas (2005 m. kovo 14 d. - dabar)
Žymūs mokytojai
redaguoti- Direktoriaus pavaduotojos ugdymui Alma Vilčinskienė, Zita Sabaliauskienė, Irma Vyšniauskienė, Asta Martinkienė
- Stanislovas Šepetis, istorijos mokytojas metodininkas
- Petras Kripaitis
Žymūs mokiniai
redaguotiKupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje, (anksčiau - Kupiškio progimnazijoje, Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinėje mokykloje) mokėsi:
- Jonas Laužikas, pedagogikos mokslų daktaras
- Bronius Graičiūnas, poetas
- Povilas Pakarklis, teisės mokslų daktaras
- Bronius Dundulis, habilituotas istorijos mokslų daktaras
- Veronika Šleivytė, dailininkė
- Juozas Kėdainis, skulptorius
- Algirdas Julius Greimas, semiotikas
- Genovaitė Dručkutė, filologė
- Jonas Prapiestis, teisininkas
- Romualdas Gudas, aktorius-režisierius
- Mantas Vaitiekūnas, aktorius
- Ligita Kondrotaitė, aktorė
- Vidmantas Jurgis Krapavickas, kultūros darbuotojas
- Roaldas Gadonas, fizikas
- Valdemaras Kukulas, poetas
- Vilius Bartulis, technologijų mokslų daktaras
- Romualdas Kliukas, technologijų mokslų daktaras
- Algirdas Notkus, technologijų mokslų daktaras
- Zita Manelienė, fizinių mokslų daktarė
- Eugenijus Manelis, istorikas
- Vida Žilinskienė-Augustinaitė, humantarinių mokslų daktarė, kalbininkė
- Algirdas Rudys, pulkininkas