Kristupas II Radvila

Kristupas Radvila Jaunasis Krzysztof II Radziwiłł
Nežinomo dailininko portretas, XVII a.
Radvilos
Herbas „Trimitai“
Gimė	1585 m. kovo 22 d. Biržai
Mirė	1640 m. lapkričio 19 d. (55 metai) Svėdasai
Palaidotas (-a)	Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia
Tėvas	Kristupas Radvila Perkūnas
Motina	Kotryna Tečinskaitė
Sutuoktinis (-ė)	Ona Kiškaitė
Vaikai	Jonušas Radvila Kotryna Radvilaitė
Veikla	Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas
Vikiteka	Kristupas II Radvila

Kristupas Radvila (lenk. Krzysztof Radziwiłł, lot. Christopher Radvila, 1585 m. kovo 22 d. – 1640 m. lapkričio 19 d.), žinomas kaip Kristupas II Radvila – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija

Kunigaikštis Kristupas Radvila kilęs iš Gediminaičių Radvilų Biržų giminės, Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Tečinskaitės sūnus.

Nuo 1601 m. studijavo Leipcigo ir Heidelbergo universitetuose, vėliau Nyderlanduose mokėsi karybos.

Kariuomenės vadas

Jaunystėje greta tėvo dalyvavo kare su Švedija bei 1617–1619 m. karuose su Rusija. Pasirodė esąs energingas ir talentingas karo vadas. 1615–1635 m. Lietuvos lauko etmonas. 1635–1640 m. Lietuvos didysis etmonas.

Pasižymėjo ne tik kaip karybos praktikas, bet ir kaip teoretikas. 1624 m. lenkų kalba parašė knygą „Pamąstymai apie karo Livonijoje pradžią“ (lenk. Dyskurs o podniesieniu wojny Inflanckiej).

Kristupas II Radvila, 1639 m. (Vilemo Jakobšo Delfo graviūra)

Vaidmuo ATR–Švedijos kare

1617–1618 m. ir 1621–1622 m. vadovavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenei kovose su Švedija. 1622 m. prie Mintaujos (Jelgavos) atrėmė didesnės švedų kariuomenės, kuriai vadovavo pats karalius Gustavas Adolfas, puolimą.

Vaidmuo ATR–Rusijos kare

Pasižymėjo 1632–1634 m. kare su Rusija, kai vadovaudamas gerokai silpnesnei lietuvių kariuomenei, sugebėjo išlaikyti Smolensko apsiaustį ir aktyviais bei drąsiais veiksmais leido karaliui Vladislovui IV surinkti ir atvesti pagrindines kariuomenės jėgas. Nebijodamas būti atkirstas nuo pagrindinių jėgų užpuolė rusus iš užnugario, o tai ir lėmė jų kapituliaciją. Persekiodamas sumuštą kariuomenę ir trukdydamas surinkti naują, su savo raiteliais atliko drąsų puolimą į Rusijos gilumą.

Religija

Būdamas įsitikinęs reformatas tęsė tėvo ir senelio Mikalojaus Radvilos Rudojo pradėtus darbus. 1625 m. įsteigė aukštesniąją evangelikų reformatų mokyklą Kėdainiuose, 1626 m. – Slucke. Tuo buvo nepatenkintas karalius Zigmantas Vaza, bet ir jis nedrįso kovoti su turtingiausia Lietuvos didikų gimine, kuri galėjo per trumpą laiką surinkti vieną stripriausių kariuomenių to meto Europoje. Santykiai su karaliumi dar labiau pašlijo, kai užsienyje buvo rasti vadinamieji „Orleano“ užrašai, kuriuose buvo išdėstyti Kristupo apmąstymai, jog reikia nuversti Zigmantą ir karaliumi išrinkti Prancūzijos sosto įpėdinį Gustavą Orleanietį.

1633–1640 m. būdamas Vilniaus vaivada, stengėsi taikiai išspręsti tuo metu paaštrėjusius konfliktus tarp katalikų, skatintų jėzuitų, ir protestantų.

Valstybės tarnyba

Mirus karaliui Zigmantui, kai buvo tariamasi dėl naujo karaliaus rinkimų, 1632 m. birželio 22 – liepos 17 d. buvo išrinktas Seimo maršalka. Nors iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į Vladislovo Vazos išrinkimą karaliumi, tačiau vėliau rėmė visus jo žygius.

Šeima ir vaikai

Iš santuokos su Ona Kiškaite turėjo du vaikus:

• Jonušas (1612−1655) − Lietuvos didysis etmonas
• Katerina (1614−1672/74) − Jurgio Karolio Hlebavičiaus žmona

Nuorodos

Trimitų herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba

Politinis postas
Prieš tai: Mikalojus Hlebavičius	Vilniaus kaštelionas 1633	Po to: Albertas Vladislovas Radvila
Prieš tai: Leonas Sapiega	Vilniaus vaivada 1633–1640	Po to: Jonušas Skuminas Tiškevičius
Prieš tai: Martynas Žegockis	ATR seimo maršalka 1632	Po to: Jokūbas Sobieskis
Prieš tai: iki 1633 m. Leonas Sapiega	Lietuvos didysis etmonas 1635–1640	Po to: nuo 1646 m. Jonušas Kiška

Pareigybės