Karl Jaspers
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karlas Teodoras Jaspersas vok. Karl Theodor Jaspers | |
---|---|
Gimė | 1883 m. vasario 23 d. |
Mirė | 1969 m. vasario 26 d. (86 metai) |
Veikla | vokiečių psichiatras ir filosofas, religinio egzistencializmo atstovas, turėjęs didelę įtaką šiuolaikinei filosofijai, teologijai ir psichiatrijai. |
Vikiteka | Karl Jaspers |
Karlas Teodoras Jaspersas (Karl Theodor Jaspers, 1883 m. vasario 23 d. – 1969 m. vasario 26 d.) – vokiečių psichiatras ir filosofas, religinio egzistencializmo atstovas, turėjęs didelę įtaką šiuolaikinei filosofijai, teologijai ir psichiatrijai.
Biografija
redaguotiGimė 1883 m. vasario 23 d. Oldenburge, banko direktoriaus šeimoje. Filosofija pradėjo užsiiminėti sulaukęs 40 m. 1919 m. pasirodė jo veikalas „Pasaulėžiūrų psichologija“ („Psichologie der Weltanschauungen“), 1931 m. – tritomis „Filosofija“ . Svarbus filosofinis veikalas – „Filosofija ir egzistencija“ (1938). Mirė 1969 m. vasario 26 d. Bazelyje.
Filosofija
redaguotiŽmogaus gyvenimas – dviplanis. Žmogus kasdieniniame gyvenime yra paniręs į visuomenę. Visuomenėje žmogus vykdo jam skirtus vaidmenis (politikas, mokytojas, verslininkas). Visuomenei rūpi, kad žmogus kuo efektyviau atliktų jam pavestą funkciją. Visuomenė žmogų paverčia priemone. Individo unikalumas ištirpsta toje visuomenėje, žmogus nuasmeninamas, standartizuojamas. Klausimas: ar žmogui derėtų pabėgti iš visuomenės? Ne, atsako Jaspersas. Visuomenė padeda žmogui fiziškai išsilaikyti, pratęsti savo giminę. Tikrojo autentiškumo reikia ieškoti pačiam savyje. Kiekvienam iš mūsų reiktų peržengti kasdienybės pasaulį ir susimąstyti apie egzistencijos prasmę. ką reiškia egzistuoti? – tai išgyventi savo buvimą pasaulyje nuo pradžios iki pabaigos. Žmogaus gyvenimas balansuoja tarp buvimo ir nebūties. Šis supratimas gimdo kančią, baimę, virpulį. Šios būsenos yra egzistencinės būsenos. Tik pakliuvęs į kritines situacijas žmogus yra tarsi supurtomas. Žmogui atsiveria jo gyvenimo trapumas, pažeidžiamumas. Egzistencinis gyvenimas leidžia suvokti žmogui, kad jis nėra užprogramuotas, kad yra savarankiškas. O savarankiškumas pasireiškia tuo, kad žmogus gali rinktis. Egzistencija – tai laisvė kurti save patį. Laisvė yra žmogaus egzistenciškai išgyvenama. Deja, didžiajai daugumai žmonių yra svetimi tokie laisvės išgyvenimai. Jie seka kolektyvo pavyzdžiu. Tai masės žmogus. Toks žmogus nepatirs savęs pasirinkimo džiaugsmo. Toks žmogus net nenori laisvės, ji jam yra našta. Masinis žmogus – priešybė asmenybei. Minios žmogus yra užbaigtas. Už minios žmogų pasirinkimą daro kiti.