Giorgio Napolitano
| Giorgio Napolitano | |
|---|---|
| Italijos prezidentas | |
| |
| Gimė | 1925 m. birželio 29 d. Neapolis, Italija |
| Mirė | 2023 m. rugsėjo 22 d. (98 metai) Roma, Italija |
| Italijos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 2006 m. gegužės 15 d. – 2015 m. sausio 14 d. |
| Ankstesnis | Carlo Azeglio Ciampi |
| Vėlesnis | Sergio Mattarella |
| Partija | Italijos kairiųjų demokratų partija |
 Vikiteka |
Giorgio Napolitano |
Džordžas Napolitanas (it. Giorgio Napolitano; 1925 m. birželio 29 d. – 2023 m. rugsėjo 22 d.[1]) – italų politikas, 11-tasis Italijos prezidentas. Pirmasis komunistas, užėmęs tokias aukštas pareigas per visą valstybės istoriją. 2013 m. rinkimuose G. Napolitano išrinktas antrai prezidentavimo kadencijai. Šiame poste jis išbuvo iki 2015 m. sausio 14 d., kuomet pasitraukė dėl savo amžiaus.[2]
Biografija
redaguotiIki prezidentinis laikotarpis
redaguotiG. Napolitano gimė Neapolyje.
1942 m. Giorgio Napolitano baigė politikos mokslus Neapolio Federico II universitete, kuris laikomas seniausiu valstybiniu universitetu pasaulyje (įkurtas 1224 m.).
Studijų laikais Napolitano mėgo teatrą, tad vaidindavo spektakliuose ir rašė jų apžvalgas.
Besibaigiant II pasauliniam karui Napolitano su keliais savo draugais intensyviai dalyvavo Italijos susivienijimo judėjime, kuris buvo nusistatęs prieš nacių ir fašistų okupaciją.
Pasibaigus karui 1945 m. Napolitano įstojo į Italijos komunistų partiją, o po dvejų metų baigė teisės studijas.
1953 m. pirmą kartą Giorgio išrinktas į žemesnįjį Italijos parlamento lygį – deputatų susirinkimą (iki pat 1996 m. jis buvo išrenkamas vis naujai kadencijai).
Nuo 1966 iki 1969 m. Napolitano užėmė partijos vadovo pareigas. Vėliau jis buvo atsakingas už partijos kultūros, ekonomikos ir tarptautinių ryšių skyrius.
Ašunto dešimtmečio viduryje Napolitano buvo kviečiamas skaiyti paskaitas į JAV Masačiusetso universitetus, tačiau tuometinis JAV ambasadorius Italijoje neišduodavo vizos italui dėl jo narystės komunistų partijoje.
1992 m. Napolitano pasitraukė iš komunistų partijos ir tapo Kairiosios demokratų partijos nariu. Nuo 1992 iki 1994 m. jis buvo šalies deputatų susirinkimo prezidentu. Nuo 1999 iki 2004 m. jis buvo ir Europos parlamento nariu.
Prezidentinis laikotarpis
redaguoti
Netrukus po jo parlamentavimo Europoje Napolitano dažnai buvo minimas tarp kandidatų į respublikos prezidentus. 2006 m. gegužės 10 d. po ketvirto rinkimų turo (surinkęs 543 iš 1009 balsų) Napolitano buvo išrinktas 11-tu Italijos respublikos prezidentu. Šias pareigas italas eina nuo gegužės 15 d.
Giorgio Napolitano buvo vedęs žmoną Clio Maria Bittoni, su kuria turi du vaikus – Giulio Napolitano ir Giovanni Napolitano.
2006 m. liepos 6 d. Napolitano stebėjo XVIII pasaulio futbolo čempionato finalines rungtynes, kuriose Italijos vyrų futbolo rinktinė nugalėjo prancūzus. Napolitano tapo antruoju šalies prezidentu, kuris gyvai pamatė, kaip italai tapo pasaulio čempionais (po Sandro Pertini).
2008 m. Italijos politikoje tapo krizės metais. Metų pradžioje, sausio 24 d., tuometinis vyriausybės vadovas Romano Prodi prarado pasitikėjimą senate, o vasario 6 d. Giorgio Napolitano paleido vyriausybę. Naujieji rinkimai įvyko balandžio 13-14 dienomis. Juos laimėjo Silvio Berlusconi.
2009 m. vasario 6 d. prezidentas nepasirašė S. Berlusconi vyriausybės pasiūlyto nuosprendžio, pagal kurį komoje 17 metų esanti moteris Eluana Englaro būtų toliau laikoma tokioje būsenoje (vyriausybės oponentai, tuo pačiu ir prezidentas, sutiko su siūlymu nutraukti dirbtinį maitinimą ir leisti moteriai numirti sava mirtimi).[3] Tokios šalių pozicijos sulaukė daug debatų Italijoje ir sukėlė įtampą tarp šalies vyriausybės ir prezidento.
Svarų vaidmenį prezidentas atliko įvykus 2011 m. šalies vyriausybės krizei. Dėl ekonominės krizės poveikio Italijai tuometinis ministras pirmininkas S. Berlusconi prarado daugumos pasitikėjimą parlamente ir pasitraukė iš posto. Tuomet Napolitano nusprendė į jo vietą paskirti buvusį eurokomisarą Mario Monti. Tokiam žingsniui pritarė ir abu parlamento rūmai.
Šie poelgiai ekonominės ir politinės krizės akivaizdoje leido Italijos prezidentui parodyti tikrą politinę galią (anksčiau jis atlikdavo tik formalumus). JAV dienraštis „The New York Times“ pavadino prezidentą „karaliumi Jurgiu“ (angl. King George).[4]
Antroji prezidentavimo kadencija
redaguoti2013 m. balandžio 18 d. rinkimuose G. Napolitano buvo perrinktas antrai kadencijai, gavęs 738 iš 1007 balsų.[5]
2015 m. sausio 14 d. atsistatydino iš prezidento pareigų vadovavęs 9-erius metus, dėl senyvo savo amžiaus.[6]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ McFadden, Robert D. (2023-09-22). „Giorgio Napolitano, Italian Post-Communist Pillar, Dies at 98“. The New York Times (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-09-22.
- ↑ Italian President Napolitano announces retirement
- ↑ Italy faces constitutional crisis over coma woman
- ↑ From Ceremonial Figure to Italy’s Quiet Power Broker
- ↑ Italy crisis: President Giorgio Napolitano re-elected
- ↑ Giorgio Napolitano. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2019-02-01. Nuoroda tikrinta 2023-09-23.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Carlo Azeglio Ciampi |
Italijos prezidentas 2006–2015 |
Po to: Sergio Mattarella |