Faraonas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Faraonas – Senovės Egipto valdovo titulas, naudotas ikikrikščioniškoje ir ikimusulmoniškoje epochoje.
| Terminas hieroglifais | |||
|---|---|---|---|
| pr-Aa per-ao |
| ||
| „Didieji namai“ | |||
| Graikų k. | Pharao | ||
Manoma, kad žodis faraonas kilo iš egip. Per’ao 'Didieji namai'. Graikai egiptiečių „Per’ao“ ėmė tarti „Pharao“. 12 dinastijos pabaigoje ir vėliau linkint sveikatos sakyta: „Tegu jis gyvena klestėdamas ir būna sveikas“ prie šių žodžių buvo pridedama kreipinys „Didieji namai“ nors dar tais laikais jis tereiškė tik rūmus ar kiemą. Ankstyviausias žinomas pavyzdys, kur šis titulas iš tiesų reiškė valdovą, yra Amenchotepo IV laiškas, kuris yra adresuotas: „Faraone, tegu jo didenybė gyvena klestėdamas ir būna sveikas.“ Nuo 19 dinastijos ir vėliau šis terminas naudotas retkarčiais tik kaip „jo didenybė“.
Pagal senovės egiptiečių tikėjimą, faraonas buvo laikomas Saulės dievo Horo sūnumi ir vesdavo tik dieviškos kilmės žmogų (beveik visada savo seseris). Senojoje ir Vidurinėje karalystėje faraonai buvo garbinami kaip dievai, o nuo Naujosios karalystės laikų jų galia ir prestižas ėmė tirpti, galiausiai jie imti laikyti tik valdančiais šalį asmenimis.
Paskutinis tikras faraonas buvo Psametichas III (526–525). Po jo valdę Persijos bei Makedonijos valdovai titulą „faraonas“ naudodavo tik kaip simbolinį galios demonstravimą.
Vardai
redaguotiFaraonas būdavo žinomas keliais vardais ir titulais:
- Horo vardas – seniausi žinomi faraonų vardai, naudoti nuo I-os dinastijos. Jie dažniausiai rašomi vertikaliai ir apibrėžti stačiakampiu. Virš vardo vaizduojamas dievas Horas, o apačioje – specialus ženklas, vadinamasis serechas;
- Nebti vardas – naudoti nuo I-os dinastijos. Prieš juos dedamas specialus simbolis, vaizduojantis Nebti (deivių Nekhbet ir Uadžet porą), reiškiantis „Abiejų žemių valdovas“;
- Auksinio Horo vardas – naudoti nuo III-os dinastijos. Prieš juos dedamas specialus simbolis, vaizduojantis Horą, tupintį ant Auksą vaizduojančio hieroglifo. Šis titulas turbūt skaitytas Hor neb-taui (Ḥr-nb-tAw(j));
- Sosto vardas – naudoti nuo IV-os dinastijos. Šie vardai, žinomi kaip pagrindiniai, ir rašomi specialiuose rėmeliuose – kartuše. Prieš juos rašomi nendrės ir bitės hieroglifai. Titulas, skaitomas nesut biti (nswt bjtj), verčiamas „Tas, kuris valdo nendrę ir bitę“ (aliuzija į Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą);
- Asmeninis vardas – rašomi nuo V-os dinastijos. Šie vardai rašomi kartuše, ir prieš juos dažniausiai rašomas specialus hieroglifas, vaizduojantis antį ir saulę. Titulas, skaitomas sa Ra (sa-rA), verčiamas „Ra sūnus (duktė)“.
