Demokritas Abderietis

Demokritas Abderietis lot. Demokritos Abderites
Demokritas Abderietis
Gimė	apie 460 m. pr. m. e.
Mirė	apie 370 m. pr. m. e. Trakija
Veikla	graikų filosofas, materialistas, vienas atomizmo kūrėjų
Vikiteka	Demokritas Abderietis

Demokritas Abderietis (Demokritos Abderites; apie 460 m. pr. m. e. Abderoje, Trakija – apie 370 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, materialistas, vienas atomizmo kūrėjų, Leukipo mokinys (išplėtojęs Leukipo atomų mokslą).

Parašė apie 70 etikos, fizikos, matematikos, astronomijos, filosofijos, technikos ir kt. veikalų, išliko apie 300 fragmentų. Dažnai priskiriamas ikisokratikams, nors tai chronologiškai nėra teisinga, nes jis buvo Sokrato amžininkas.

Visuomenės samprata

Visuomenės teorijoje Demokritas buvo vergvaldinės demokratijos šalininkas. Visuomenę laikė mechanišku susitarusių individų junginiu. Individo gyvenimo tikslu skelbė laimę, harmoningumą, sielos ramybę. Pasiekiama ji protu, saiku. Demokrito filosofija yra brandžiojo antikos materializmo išraiška.

Etika

Pagal Demokrito etiką žmogaus siekių tikslu laikoma teisinga sielos būsena, pusiausvyra ir rimtis, kurios pasiekiamos protu, saikingumu, susilaikymu nuo juslinių malonumų bei pagarba dvasinėms gėrybėms. „Dvasia turi paprastai iš savęs pačios semti savo džiaugsmus“.

Matematika

Demokritas yra vienas iš matematikos ir geometrijos pionierių. Jo darbai žinomi tik iš citavimų („Apie skaičius“, „Apie geometriją“, „Apie tangentus“, „Apie atvaizdavimą“ ir „Apie iracionaliuosius“) kituose darbuose, kadangi dauguma jo darbų prarasti viduramžiais. Remiantis Archimedu, Demokritas buvo vienas iš pirmųjų pastebėjųsių, kad kūgis ir piramidė turi 1/3 atitinkamo cilindro tūrio ar prizmės, kurie yra tokio pat aukščio ir pagrindo.

Pasaulio samprata

„Besijuokiantis Demokritas“, aut. Hendrick ter Brugghen, (1628)

Demokritas teigė, kad egzistuoja tik atomai (būtis) ir tuštuma (nebūtis). Atomai – nedalomos ir nekintančios, tuštumoje judančios materialios dalelės, kurios skiriasi forma, dydžiu, svoriu, padėtimi. Atomų judėjimas amžinas ir savaiminis, sąlygojamas visatoje viešpataujančio būtinumo. Jungiantis ir išsisklaidant atomams, atsiranda ir žūsta daiktai, pasauliai. Pastarųjų esą daug: vieniems formuojantis, kiti klesti, nyksta. Tuo pačiu principu Demokritas aiškino gyvybę, sielą, pažinimą. Siela esanti sudaryta iš apvalių, judrių lyg ugnis atomų, kuriems išsisklaidžius mirštama. Pažinime Demokritas rėmėsi analogija.

Jis teigė, kad iš atomų sudarytiems daiktams daro įtaką pirminės ir antrinės savybės. Pirminėmis vadinamos objektyvios savybės: erdviškumas, tįsumas, tankis ir kietumas, spalva, kvapas, skonis, o antrinės subjektyvios savybės yra tokios savybės, kurios gaunamos žinių dėka. Daiktai suvokiami per savo mažus atvaizdus. Jutiminius vaizdus sukelią nuo daiktų atomų srautai, mažos daiktų kopijos, kurios sudirginančios jutimų organus ir sukeliančios pojūčius.

Jutiminį pažinimą Demokritas laikė nepilnu. Tobulesnis esąs mąstymas. Juo pažįstami patys smulkiausi, pojūčiams neprieinami atomai.

Siela sudaryta iš mažų ugnies atomų, kuriuos maži atvaizdai judina ir sukelia pojūtį, t. y. visą žmogaus protinę veiklą Demokritas aiškino kaip materialų atomų judėjimo procesą.

Astronomija

Demokritas taip pat buvo vienas pirmųjų filosofų, kuris suprato, kad dangaus kūnas, mums žinomas kaip Paukščių takas, yra sudarytas iš nutolusių žvaigždžių šviesos.

Kiti filosofai, tarp jų ir vėliau Aristotelis, tą mėgino nuginčyti. Demokritas buvo vienas pirmųjų, pasiūliusių idėją, kad visata sudaryta iš daugybės pasaulių, kurių dalis apgyvendinta. „Kai kuriuose pasauliuose nėra Saulės ir Mėnulio, o kituose jie didesni nei mūsiškiame, dar kituose daug skaitlingesni. Tam tikrose dalyse yra daugiau pasaulių, kituose mažiau (…); kai kurie susidaro, kiti nyksta. Yra tokių pasaulių, neturinčių gyvūnų ar augalų, ar drėgmės.“

Literatūra

Vikicitatos