Dūkštos
Dūkštos | ||
---|---|---|
54°49′30″š. pl. 24°58′12″r. ilg. / 54.825°š. pl. 24.970°r. ilg. | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Vilniaus rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Dūkštų seniūnija | |
Gyventojų | 274 | |
Vikiteka | Dūkštos | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Дукшты[2] |
Dūkštos – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 8 km į pietvakarius nuo Maišiagalos, prie kelių 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė ir 171 Bukiškis–Sudervė–Dūkštos , dešiniajame Neries krante. Seniūnijos ir parapijos centras, Dūkštų seniūnaitija. Stovi 1856 m. pastatyta akmenų mūro Dūkštų šv. Onos bažnyčia, kurioje 1867–1915 m. buvo cerkvė, 1918 m. atstatyta. Greta buvęs pijorų vienuolynas. Veikia Dūkštų pagrindinė mokykla ir pradinė mokykla, biblioteka, girininkija, medicinos punktas, paštas (LT-14019).
Etimologija
redaguotiKaimo pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Dūkštos upelio vardo.[3]
Legendose Dūkštų vardas kildinamas nuo žodžių „dūksoti“ ar „dūkti“, kas reiškia garavimą, vadėjimąsi, šėlsmą. Gali būti, kad tai rodo ir vietą, kur kas nors regima, – tolumoje dvaras ant kalno dūkso.[4]
Geografija
redaguotiĮ pietus nuo kaimo teka Neris, šiauriniu pakraščiu prateka dešinysis jos intakas Dūkšta. Kraštovaizdžio draustinis. Neries dešiniajame krante driekiasi Dūkštų-Šilėnų miškai. Dūkštose yra Neries regioninio parko direkcija. Dūkštų gamtiniame rezervate – vertingas Dūkštų ąžuolynas (302 ha, iš jų 36 ha priklauso gamtiniam rezervatui). Dūkštų miške auga „Ąžuolų karalienė“, gamtos paminklas (anksčiau stovėjo ir „Ąžuolų karalius“), Velniakampio pušis, pažintinis takas (kurio pradžioje stovi skulptūra Mindaugui), stūkso akmuo su runomis, kurių perskaityti nepavyksta, o jų reikšmę žmonės traktuoja įvairiai. Dažniausiai pasakojama apie po tais akmenimis pakastus lobius. Buvo bandymų čia kasinėti, tačiau nieko nerasta.
Istorija
redaguotiDūkštos rašytiniuose šaltiniuose minimos XV a. Pirmoji pradinė mokykla kaime veikė XVIII a.–XIX a., dabartinė įkurta 1992 m. Dūkštų pagrindinė mokykla įkurta 1946 m.
Dūkštų ąžuolyne buvo įsikūręs 1863 m. sukilėlių štabas, o Karmazinų slėnyje – sukilėlių ligoninė. XIX a. Dūkštos buvo Vilniaus apskrities miestelis.[5]
Sovietinės okupacijos metais Dūkštos buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1951 m. įkurta biblioteka, kultūros namai.[6] 2024 m. patvirtintas Dūkštų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. –1948 m. | Maišiagalos valsčius | Vilniaus apskritis |
1948–1950 m. | Širvintų apskritis | |
1950–1995 m. | Dūkštų apylinkės centras | Vilniaus rajonas |
1995– | Dūkštų seniūnijos centras | Vilniaus rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m. | ||||||||
1865 m.*[2] | 1866 m. | 1905 m.[7] | 1931 m.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1976 m.[11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
121 | 73 | 134 | 134 | 128 | 142 | 133 | ||
1979 m.sur.[12] | 1984 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
164 | 178 | 294 | 352 | 311 | 274 | - | ||
| ||||||||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 143 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 207
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 138
- ↑ Dukszty (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 213 psl. (lenk.)
- ↑ Dūkštos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 192 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Dūkštos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 442 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Dūkštos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 189 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Dūkštos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 466
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
redaguoti- Dūkštos. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 175 psl.
- Apie Dūkštas ir jų apylinkes
- Buvęs pijorų vienuolynas Archyvuota kopija 2017-02-21 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Kernavė – 11 km Geisiškės – 5 km Airėnai I – 4 km |
MAIŠIAGALA – 8 km Kiemeliai – 5 km |
||||||||||
Buivydai – 1 km |
|
||||||||||
Sudervė – 9 km AVIŽIENIAI – 16 km VILNIUS – 30 km |