Bronius Zumeris
| Bronius Zumeris | |
|---|---|
| Gimė | 1920 m. rugsėjo 29 d. Bobiai, Žaliosios valsčius, Vilkaviškio apskritis |
| Mirė | 1997 m. rugpjūčio 19 d. (76 metai) Melburnas |
| Sutuoktinis (-ė) | Onutė Ragauskaitė |
| Vaikai | Bronius Zumeris |
| Veikla | žurnalistas, rašytojas, Australijos lietuvių veikėjas |
| Alma mater | Freiburgo universitetas Berno universitetas |
Bronius Zumeris (1920 m. rugsėjo 29 d. Bobiuose, Žaliosios valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1997 m. rugpjūčio 19 d. Melburne) – Lietuvos žurnalistas, rašytojas, Australijos lietuvių veikėjas.
Biografija
redaguotiLietuvoje baigęs gimnaziją, 1945–1949 m. Freiburgo ir Berno universitetuose studijavo filosofiją, istoriją ir psichologiją.
Bendradarbiavo žurnaluose „Žiburiai“, „Studentų dienos“. 1947–1948 m. Freiburge leido ateitininkų laikraštėlį „Tremties kryžkeliuose“. 1949 m. apsigyveno Australijoje. Melburne studijavo germanistiką ir istoriją. 1952 m. Melburno universitete studijavo germanistiką. 1952 m. Sidnėjuje leidžiamo savaitraščio „Mūsų pastogė“ redaktorius, Lietuvių katalikų draugijos pirmininkas. Nuo 1953 m. kartu su kitais redagavo laikraštį „Švyturys“, 1957–1963 m. – vietoje jo pasirodžiusį savaitraštį „Tėviškės aidai“. 1964 m. perėjo dirbti į Australijos televiziją, [1] garsino Lietuvos pavergimą.
Buvo Melburno lituanistinės mokyklos organizatorius ir vedėjas, Melburno ateitininkų pirmininkas, Australijos lietuvių katalikų federacijos kūrėjas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, rėmė iš Sibiro grįžusias šeimas, dovanojo knygas bei archyvinę medžiagą Vilniaus universiteto bei Mažvydo bibliotekoms.
Po jo mirties žmona Onutė Ragauskaitė ir sūnus Bronius didelį žurnalistinį bei literatūrinį palikimą padovanojo jo gimtinės Sūdavos krašto muziejui. 1998 m. rugpjūčio 15 d. jo gimtinėje pastatytas paminklinis akmuo. Prie Sūdavos krašto muziejaus pasodintas vardinis ąžuoliukas.
Sūnus, muzikos kritikas ir advokatas Bronius Zumeris, baigė moderniosios muzikos ir teisės studijas Melburno bei Monašo universitetuose; buvo Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Bibliografija
redaguoti- Tylinti tauta, 1953 m.
- Gyvenimo keliu, 1956 m.
- Kalėdų varpai, 1957 m.
- Dabarties sutemose, 1967 m.
- Vilniaus kraštas faktų ir atsiminimų šviesoje, 1967 m.
- Sakykim, vyrai, taip nebuvo, 1970 m.
- Tarp mokslo ir duonelės, 1985 m.
- Satyriniai apmąstymai snobų alėjoje, 1985 m.
- Gijų raštai, 1986 m.
- Mažoji Lietuva rusiškojo imperializmo tinkle, 1989 m.
- Laisvei dienojant, 1991 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 575 psl.