Bazilika
Bazilika – pailgo stačiakampio formos katalikų bažnyčia, dažniausiai trijų navų, kurių vidurinė aukščiausia ir atskirta nuo šoninių kolonomis.[1] Terminu Bazilika taip pat yra vadinama ir popiežiaus suteikiama aukščiausio rango bažnyčių titulas. Didžiosios bazilikos titulą turi 6 bažnyčios: keturios Romoje ir dvi Asyžiuje. Daugiau nei 1500 svarbiausių bažnyčių pasaulyje turi mažosios bazilikos titulą.
.JPG)
Istorija ir architektūra
redaguotiBazilikos tipo bažnyčios IV a. dažniausiai buvo kryžiaus, o nuo IX a. – kryžiškojo kupolinio plano. Nuo XI a. bazilikose pradėti mūryti skliautai. Bazilikos gali priklausyti įvairių laikotarpių architektūrai – bizantinei, romaninei, gotikinei, renesansinei, barokinei.
Lietuvoje
redaguotiLietuvoje daugiausia pastatyta barokinių ir istoristinių bazilikų. Mažosios bazilikos titulą Lietuvoje turi aštuonios bažnyčios:
- Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika
- Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
- Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika
- Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilika
- Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika
- Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika
- Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika
- Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Bazilika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 739 psl.