Alūksnė
Alūksnė (latv. Alūksne, iki 1917 m. Marienburgas) – miestas Latvijoje, Alūksnės savivaldybės centras. Alūksnė yra Latvijos šiaurės rytuose, 202 km nuo Rygos, Alūksnės ežero krante. Alūksnė yra aukščiausiai esantis Latvijos miestas, 200 m virš jūros lygio.
Alūksnė latv. Alūksne | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Latvija |
Istorinis regionas | Vidžemė |
Savivaldybė | Alūksnės savivaldybė |
Įkūrimo data | 1920 (miesto teisės) |
Meras | Aivaras Fominas |
Gyventojų | 7 982 |
Plotas | 14,23 km² |
Tankumas | 561 žm./km² |
Pašto kodas | 4301; LV-4302 |
Tinklalapis | www.aluksne.lv |
Vikiteka | Alūksnė |
Istorija
redaguotiVII a. tuometinę Alūksnės teritoriją užkariavo latgalių gentys ir ji buvo įtraukta į Atzelės valstybę. XIII a. Alūksnę užkariavo Kalavijuočių ordinas. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1284 m.
1342 m. Alūksnėje, vadovaujant Burchardui fon Dreilevanui, pabaigta ordino pilies statyba. Livonijos karo metu Alūksnę buvo užkariavusi Rusijos caro Ivano Rūsčiojo kariuomenė. Vėliau Alūksnę valdė ir Rusija, ir Livonijos ordinas, ir Lenkija, ir Švedija. Nuo 1721 m. Alūksnė buvo įtraukta į Rusijos Vidžemės gubernijos sudėtį.
XIX a. Alūksnė tapo svarbiu prekybos centru. 1903 m. nutiesta siaurojo geležinkelio linija Stukmaniai–Gulbenė–Alūksnė–Apė–Valka.
1920 m. Alūksnei suteiktos miesto teisės ir ji buvo didžiausias Valkos apskrities miestas. 1946 – 1949 m. Alūksnė buvo apskrities, o nuo 1950 m. – rajono centras. Veikia Ernesto Gliuko Biblijos muziejus.
Miestai partneriai
redaguotiMiestai, su kuriais Alūksnė yra užmezgusi partnerystės ryšius:
Nuorodos
redaguoti- Miesto svetainė Archyvuota kopija 2008-09-14 iš Wayback Machine projekto.