1843 m.
Metai
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: | |
| 2 tūkstantmetis
| |
1843 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Liepos 1 d. – sudaryta Kauno gubernija.
Gimtadieniai
redaguoti- Kovo 17 d. – Stanislovas Dagilis, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 1915 m.).
- Balandžio 1 d. – Jurgis Masionis, kunigas ir knygnešys, lietuviškos savimonės puoselėtojas (m. 1914 m.).
- Gegužės 17 d. – Vilius Bruožis, kultūros ir spaudos darbuotojas (m. 1909 m.).
- Liepos 24 d. – Otas Tišleris, vokiečių archeologas.[1] (m. 1891 m.).
- Rugpjūčio 18 d. – Liudvikas Chodakauskas, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras, visuomenės veikėjas (m. 1912 m.).
- Lapkričio 15 d. – Andrius Barkauskas, poetas (m. 1897 m.).
Nedatuota
- Julijus Kuznecovas, latvių etnografas, teisininkas (m. 1905 m.).
- Mamertas Gedgaudas, bajoras, kilęs iš Gedgaudų giminės, 1863 m. sukilimo dalyvis (m. 1863 m.).
- Motiejus Kaziliauskas, Lietuvos knygnešys, kunigas (m. 1920 m.).
- Rokas Abartis, lietuviškos spaudos platintojas, knygnešys.
Mirtys
redaguoti- Balandžio 16 d. – Leopoldas Krugas, Mažosios Lietuvos ir Prūsijos istorijos tyrinėtojas, ekonomistas (g. 1770 m.).
- Liepos 12 d. – Ignas Danilevičius, Lietuvos teisininkas, teisės istorikas, Charkovo, Maskvos ir Vilniaus universiteto teisės profesorius (g. 1787 m.).
Nedatuota
- Mikalojus Mianovskis, Lietuvos gydytojas akušeris, fiziologas, filosofijos (1802 m.) ir medicinos (1807 m.) daktaras (g. 1783 m.).
Pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Sausio 2 d. – Drezdene pirmą kartą parodyta Richardo Vagnerio opera „Skrajojantis olandas;
- Kovo 18 d. – Karlas Marksas dėl politinės cenzūros baigė darbą laikraštyje Neue Rheinische Zeitung (Kelne), kuriame dirbo redaktoriumi.
Gimtadieniai
redaguoti- Sausio 29 d. – Viljamas Makinlis, 25-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, respublikonas, valdęs nuo 1896 m. iki savo mirties 1901 metais. Nuo 1891 metų buvo Ohajaus gubernatoriumi (m. 1901 m.).
- Vasario 19 d. – Nikolajus Stepanovičius Tagancevas, rusų teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, 1903 m. Rusijos baudžiamojo statuto kūrėjas, valstybės veikėjas (m. 1923 m.).
- Gegužės 12 d. – Thomas W. Rhys Davids, britų budologas, archeologas ir Pali kalbos tyrimų Vakaruose pradininkas (m. 1922 m.).
- Birželio 3 d. – Frederikas VIII, 1906-1912 m. Danijos karalius (m. 1912 m.).
- Birželio 15 d. – Edvardas Hagerupas Grygas, norvegų kompozitorius romantikas ir pianistas. Žymiausi kūriniai – koncertas fortepijonui a - moll ir muzika dramai „Peras Giuntas“ (m. 1907 m.).
- Liepos 7 d. – Camillo Golgi, 1906 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1926 m.).
- Liepos 17 d. – Chulijas Archentino Roka, Argentinos armijos generolas ir prezidentas (1880–1886 m. ir 1898–1904 m.) (m. 1914 m.).
- Rugpjūčio 12 d. – Kolmaras fon der Golcas, Prūsijos karinis veikėjas, generolas feldmaršalas (m. 1916 m.).
- Rugsėjo 8 d. – Dmitrijus Anučinas, Rusijos antropologas, geografas, etnografas, archeologas. Vienas antropologijos pradininkų Rusijoje (m. 1923 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Oskaras Montelijus, Švedijos archeologas, kultūros istorikas, vienas mokslinės archeologijos pradininkų (m. 1921 m.).
- Rugsėjo 11 d. – Adolfas Vachas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas (civilinio proceso teisės mokslininkas), ilgametis Leipcigo universiteto profesorius (m. 1926 m.).
- Gruodžio 11 d. – Robertas Kochas, vokiečių bakteriologas, atradęs tuberkuliozę, cholerą ir juodligę sukeliančias bakterijas, 1905 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1910 m.).
Mirtys
redaguoti- Sausio 11 d. – Francis Scott Key, JAV advokatas ir poetas, parašęs nacionalinio himno žodžius[3] (g. 1779 m.).
- Balandžio 25 d. – Eduard August Feuerbach, vokiečių teisininkas, privatinės teisės tyrinėtojas, teisės istorikas, germanų teisės žinovas (g. 1803 m.).
- Liepos 2 d. – Samuelis Kristianas Frederikas Hanemanas, homeopatijos pradininkas (g. 1755 m.).