1700 m.
Metai
(Nukreipta iš puslapio 1700)
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis
| |
1700 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Vasario 22 d. – Augusto II saksų kariuomenė nuo Joniškio patraukė Rygos link. Prasidėjo Šiaurės karas.
- Birželio 30 d. – Kaune, pašventintai dominikonų vienuolyno bažnyčiai suteiktas Dievo Kūno titulas.
Lapkritis:
- Lapkričio 17 d. – netoli Valkininkų įvyko mūšis, kuriame Lietuvos vaivadijų bajorų konfederacija sutriuškino Sapiegų pajėgas.
- Lapkričio 21 d. – Lietuvos bajorai pasirašė aktą, kuriuo Sapiegas paskelbė valstybės išdavikais, konfiskavo jų dvarus, atėmė valstybines pareigas.
Gimtadieniai
redaguoti- Sausio 6 d. – Kazimieras Juraga-Giedraitis, SJ, Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos daktaras (m. 1757 m.).
Nedatuota
- Jonas Kristupas Glaubicas, žymiausias vėlyvojo baroko, rokoko stiliaus architektas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (m. 1767 m.).
- Juzefas Tadas Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas (m. 1736 m.).
- Mykolas Juozapas Masalskis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didysis etmonas, Čartoriskių politikos šalininkas (m. 1768 m.).
Pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Sausio 1 d. Rusija įsiveda Julijaus kalendorių;
Lapkritis:
- Lapkričio 23 d. – Popiežiumi išrinktas Klemensas XI (g. 1649 m. - m. 1721 m. kovo 19 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1721 m. kovo 19 d.[1][2];
- Lapkričio 30 d. – pradinėje Šiaurės karo stadijoje prasidėjo Narvos mūšis, kuriame Švedijos karaliaus Karolio XII armija nugalėjo Rusijos caro Petro I armiją. Tai buvo švedų taktinė pergalė. Mūšis vyko prie Narvos.
Gimtadieniai
redaguotiNedatuota
- Frančeskas Bartolomėjas Rastrelis, italų tautybės Rusijos architektas (m. 1771 m.).
- Semionas Ivanovičius Čeliuskinas, XVIII a. rusų jūrininkas. Kapitonas leitenantas. 1733–1743 dalyvavo Didžiojoje Šiaurės ekspedicijoje. Su V. Prončiščevo, vėliau Ch. Laptevo vadovaujamais būriais tyrinėjo Arkties vandenyno pakrantes i vakarus nuo Lenos žiočių. 1741–1742 ištyrė ir aprašė Taimyro pusiasalio krantus. Pirmasis pasiekė šiauriausią Azijos kyšulį, vėliau pavadintą Čeliuskino kyšuliu (m. 1760 m.).
Neaprašyti
redaguoti- Vasario 7 d. – Filipas Bošė (Philippe Buache), prancūzų geografas ir kartografas.
Mirtys
redaguoti- Rugsėjo 27 d. – Inocentas XII, 242-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1691 iki 1700 m (g. 1615 m.).
- Lapkričio 1 d. – Karolis II Pamišėlis, 1665-1700 m. paskutinis Habsburgų dinastijos Ispanijos karalius (g. 1661 m.).