Pavasaris

Pavasaris

Pavasaris ī vėins ėš keturiū metū čiesu vėdotėnė klėmata joustuo, ēn pu žėimuos. Tas ī gomtuos atsigavėma pu žėimuos čiesos – dėinas praded ėlgietė, saulė švėit vis gausiau ė šiltiau. Vagol kalenduorio pavasaris būn kuova, balondė ė gegožė mienėsēs, bet ėš tikrā anou čiesos prėgol nug metu – šėltās metās jau vasarė pabonguo nutirpst snėigs ė leds, dėina temperatūra pakīln lėgė 5 °C, vuo šaltās metās da kuova būn snėigs, pūgas, speigs. Kuova 20–21 d. būn līgiadėinis – tūsīk dėina tomp ėlgesnė kap naktės.

Laikuoma, ka pavasaris prasided kap uora temperatūra praded laikītėis vėršom 0 °C, tirpst snėigs, leds, šalmenē. Prauda, da lėgė vėdorė pavasarė (sīkēs ė lėgė vielība pavasarė) naktim būn šalnas. Kuova, balondie sīkēs da pasning, pašāl, bet bendrā uorā spierē šiltie, nesīk parlip ė 10 °C temperatūra. Nug balondė vėdorė jau vėsos snėigs ė šalmenā paprastā būn ėštirpė̄, uors sīkēs sošīl ė lėgė 15–20 °C. Vuo gegožie prasided tikrasis šėltoms, jau būn ė pīlas, oudras, uors sovėsam vasarišks. Onkstiausē Lietovuo pavasaris prasided šalėp jūras ė pėitūs, vuo vieliausē atēn i šiaurės rītū Lietova. Kap tiktās saulė smarkiau ožšilda, kap prasided lītā, tap spierē tirpst vėsuokis snėigs, leds ė šalmenā, tūdie vėsas opis, opiekšlē, ravā ėštvinst, stuoj plūds. Kap pavasaris ožēn nuognē staigē, tap plūds būn nuognē dėdlis ė gal virstė tvano. Paskiausē leds soīžt ežerūs, paviesiūs, medies.

Vėins ėš pėrmū pavasari žīdintiu augalū blindės ī

Pavasaris ī gomtuos atgėmėma čiesos. Ėš pėitū praded grīžėnietė paukštē, vuo ė tėi, katrėi palėka par žėima, praded smagiau čiolbietė (nug pat onkstīviausė atšėlėma jau čiolbaun zīlės, čirškaun žvirblē). Daugoms paukštiu pargrīžt kuova (kuova 19 būn „pīmpės dėina“ – grīžtontiu paukštiu sotiktovės): atskrend ne tiktās pīmpės, bet ė cīrolē, gondrā, ledspėras, gervės, žōsis ė daugoms kėtū. Tiktās pargrīžė̄ paukštē skobėnas touktėis, krautė kėnius ė vestė vākus, tūdie pavasarie paukštē truopniausē čiolbaun: dongou cīraun cīrolis, vėršom laukū malas gīvės, pamedies šuok gervės. Jau žėimuos pabonguo soskont ė žvierē – prasided vėlkū, šonū, lapiu, elniu rojė, toukias ė kėtė žvieralē, vuo pavasarė pabėnguo daugoms anūm jau ved vākus. Pavasaris tēpuogė ėr augmenėjės atsigavėms. Da žėimuos galė sava sieklas ėšsien alksnē, tiktās nutirpus snėigou prī nomū ėšlend snėigoulē, beržā ė klevā leid solas, sava žėidus ėm krautė lazdīnā, blindis, žilvėtē, glousnės, karklā, balondė pradiuo sožalioun žuolie, medies sožīda žėbotės, balā. Nug balondė vėdorė ėr ont gegožė pradiuos jau viskos ėm žīdietė, spruogtė, vešietė – sospruogst suodnā, paopiūs žīd ėivas, lonkūs – kiaulpėinės ė kėtė augmenā.

Žmuogou pavasaris ī dėdliūju darbū pradiejėms. Tik ėšlindus saulē, žmuonis praded taisītė rakondus darbam, čīstėtė kėimus, truobesius, riedītė, kas par žėima solūža, sotronījė. Kap tiktās daras šiltiau, stuoj siejės čiesos – žmuonis siej daržuovės, suodėn, apgena medalius, ara ėr ožsiej laukus, šiltnomiūs suodėn tuomatus, agorkus. Pavasarie jau būn ėr onkstīvasis derlios – rėdėkielē, cėboliu lāškā, vėsuoki žuolīnā. Kap tik rondas žuolie jau i ganīklas ved gīvuolius ganītėis.

Suodnu žīdiejėms

Dūšėškā pavasaris ī žmuogaus atsigavėma, atgėmėma, pabodėma ėš žėimuos sāstingė čiesos. Kuožna dėina vis daugie saulės, šėlomuos, vis ėlgie dėina ė žmuogos sīkiom daras žīvesnis, krotesnis, anuo dūšiuo daugie švėisuos. Tam pavasarėniam švėisiejėmou pažīmietė ciels šmuots švėntiu ī: žėimuos pabonga žīma Ožgavienės ė Pelenė, pėrmi pavasarė znuokā rondas par Šv. Jūzapa. Vuo tikruojė pavasarė švėntė ī Velīkas, katras būn jau pu pavasarė līgiadėinė – anas ī galotėnis svieta pabodėma, vieliu ėšvarīma čiesos, dūšės atsidarīms švėisā. Kėta dėdlė švėntė ī Šv. Jorgis aba Juorė balondė pabonguo – tas ī tasā čiesos kap vėskos praded žalioutė, kap praēn pėrmi dėdli lītūs ė dund Perkūns, katros tap „atrakėn“ ė apvaisėn žemė. Nug Šv. Jorgė prasided dėdlė linksmoma čiesos (šuokē, dainės, mozėkavėms), žmuogos būn sava vėsuo galībie, gīvatuo. Da vėina švėntė ī Sekmėnės, katra ēn mienesis pu Velīku. Par vėsas tas švėntės žmuonis jied kiaušius, sūri, svėista, pīragus ba rēk ka būtom suotoms, pėlnoms – jēgo žmuonis suotē prijies tā ė Žemīna būs tuokė pat suoti ė gausinga. Gegožė mienesie dā būn Muojavas. Tou čiesou žmuonis meldas Šv. Panā Marėjē (onkstiau anuos vėituo bova Žemīna), jaunėms dara vakaroškas. Tas ėr meilės čiesos ī ba vėsa gomta tūmet būn patė gīviausė, patė visliausė. Par vėsas pavasarė švėntės žmuonis dabėn savi, sava truobas, gīvuolius spruogstontiuom šakalėm, žalēs žuolīnās, kvietkās tap nuoriedami stipriau pajostė pavasari, gautė anou galė, stiprībė.