Milanas

Milanas it. Milano
Milano katedra
Milanas 45°28′0″ š. pl. 9°10′0″ r. ilg. / 45.46667°š. pl. 9.16667°r. ilg. / 45.46667; 9.16667 (Milanas)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Lombardija
Provincija	Milano provincija
Meras	Giuliano Pisapia
Gyventojų (2008)	1 294 797
Plotas	181,76 km²
Tankumas (2008)	7 124 žm./km²
Vikiteka	Milanas
Kirčiavimas	Milãnas

Milanas – antrasis pagal dydį Italijos ir pirmasis bei svarbiausias šiaurinės Italijos miestas. Milanas įsikūręs Lombardijoje, turtingiausiame ir tankiausiai gyvenamame Italijos regione, ir yra jos sostinė. Pačiame mieste gyvena apie 1,30 mln. gyventojų (2007; su priemiesčiais apie 4 mln.). Tai vienas svarbiausių šalies ekonomikos ir kultūros centras. Yra tarptautinis oro uostas, metropolitenas. Laivybos kanalais miestas sujungtas su Po upe.

Milane išvystyta automobilių (tarp jų – Alfa Romeo) pramonė, metalurgija, naftos apdirbimo, chemijos, lengvoji, maisto, šilko, stambioji poligrafijos pramonė. Daug stambaus kapitalo įmonių. Miestas itin garsus savo mados įmonėmis ir parduotuvėmis, jis laikomas vienu mados pasaulio sostinių šalia Paryžiaus, Niujorko, Londono.

Milane yra universitetai, garsusis teatras „La Scala“, daug muziejų. Sant’Ambrogio bažnyčia (IX–XV a.), gotikinė Milano katedra (XIV–XIX a.), Castello Sforzesco pilis (apie XV a.; dabar – muziejus), Santa Maria delle Grazie vienuolynas (XV a., jame yra garsioji da Vinčio freska „Paskutinė vakarienė“, nutapyta 1495–1497 m.).

Miestą V a. pabaigoje arba IV a. pradžioje pr. m. e. įkūrė insubrų gentis. Nuo 196 m. pr. m. e. jį valdė romėnai, tai buvo svarbus Romos imperijos ekonominis centras. VI a. langobardai čia įkūrė kunigaikščio rezidenciją. Nuo 774 m. Milaną valdė Karolingai. 801 m. miestas tampa grafystės sostine, IX a. pab. – arkivyskupijos centru. XI a. Milane klestėjo amatai ir prekyba. 1098 m. įsikūrė komuna. 1162 m. imperatoriaus Frydricho I kariuomenė Milaną sulygino su žeme, bet Lombardijos lygos lėšomis jis vėl buvo atstatytas. XIII a. vid. – XV a. miestą valdė Viskončiai; XV a. vid. – XVI a. – Sforcos. Kunigaikštystės sostine Milanas tampa 1385 m. 1815–1859 m. – Lombardijos-Venecijos karalystės centras. 1861 m. Milanas įėjo į Italijos karalystę. 1906 m. čia vyko Pasaulinė paroda.

Milano pavadinimas kilęs iš keltiškų žodžių Mid-lan, kurie reiškia „lygumos vidurį“. Romėnai miestą vadino Mediolanum.

• Milano katedra. Miesto centrą sudaro Katedros aikštė ir ovalo formos viduramžių senamiestis su žiediniu gatvių tinklu. Milano katedra – penkianavė bazilika, 1387 m. pradėta statyti arkivyskupo Antonio da Saluco nurodymu. Statybos tęsėsi iki XIX a. pab. tačiau pirmojo projekto gotikinis stilius buvo išlaikytas. Tai pirmoji pagal dydi Italijos bažnyčia. Jos ilgis 158 m, plotis 93 m, aukštis 180 m. Liftu galima pakilti ant bažnyčios stogo, kurį puošia net 2245 skulptūros. Žemyn patartina nusileisti laiptais (158 pakopos), kad būtų galima perprasti katedros konstrukciją. Viename aukščiausių bokštų 1774 m. pastatyta paauksuota vario Madonina – garsioji Dievo Motinos statula.

• La Scala. Teatras pastatytas Santa Maria della Scala bažnyčios vietoje. Pirmajame – barokiniame – teatro pastate vaidinta nuo 1717 m. tačiau jis sudegė. Naują teatro projektą sukūrė neoklasicizmo atstovas Džiuzepė dal Piermarini. 1955 m. atidarytas „Mažasis teatras“ („La Piccolo Scala“), kuriame statomos kamerinės operos. Ten pat veikia teatro muziejus. Prieš teatrą, La Scala aikštėje stovi paminklas Leonardui da Vinčiui (sukūrė skulptorius Pjetro Magno).

• Sforcų pilis (it. Castello Sforcesco). Ji pastatyta apie 1450-68 m. buvusios Viskončių pilies vietoje. Architektūrinį ansamblį sudaro rūmai, juosiami sienos su kampiniais bokštais, pagrindiniai vartai, vidaus kiemeliai. Tai viena prašmatniausių Italijos pilių. Milano valdovas Francesco I Sforza architektams Giovanni da Milano ir Filarete pavedė statyti ir restauruoti senąją pilį. XIX a. pradžioje restauruota pilis atgavo XIV-XVI a. pavidalą. Dabar čia įsikūrę įvairūs muziejai ir pinakoteka. Čia galima pamatyti paskutinį nebaigtą Mikelandželo kūrinį – Pieta Rondonini.

• Breros rūmai (XVIII a.). Juose įsikūrusi vertinga Europos mastu Italijos paveikslų galerija – Breros pinakoteka. Eksponuojami Lombardijos ir Venecijos mokyklų dailininkų kūriniai.

• Santa Maria delle Grazie − bažnyčia ir vienuolynas, kuriame yra Leonardo da Vinčio garsioji freska „„Paskutinė vakarienė““.

Milanas ir Kortina d'Ampecas rengs 2026 m. žiemos olimpines žaidynes.

Milane 1934 m. vyko II pasaulio futbolo čempionatas, 1980 m. – VI Europos futbolo čempionatas, o 1990 m. – XIV pasaulio futbolo čempionatas.

Miestą atstovauja šie klubai:

• AC Milan (1899–)
• Internazionale Milano FC (1908–)
• US Milanese (1902–1928)

Milanas turi 15 oficialių miestų partnerių.^[1]

Miestas	Šalis	Data
San Paulas	Brazilija	1961
Čikaga	Jungtinės Amerikos Valstijos	1962
Lionas	Prancūzija	1967
Frankfurtas	Vokietija	1969
Birmingemas	Jungtinė Karalystė	1974
Dakaras	Senegalas	1974
Šanchajus	Kinija	1979
Osaka	Japonija	1981
Tel Avivas	Izraelis	1997
Betliejus	Palestina	2000
Torontas	Kanada	2003
Krokuva[2]	Lenkija	2003
Melburnas	Australija	2004

Miestų partnerystė su Sankt Peterburgu (prasidėjusi 1967 m.) buvo sustabdyta 2013 m. po Rusijos „antihomoseksualų propagandos įstatymo“.^[3]

• Oficiali svetainė