Malcolm McLaren

Malcolm McLaren
Biografija
Pilnas vardas	Malcolm Robert Andrew McLaren
Gimė	1946 m. sausio 22 d. Londonas, Anglija, JK
Kilmė	Jungtinė Karalystė
Mirė	2010 m. balandžio 8 d. (64 metai) Belincona, Tičinas, Šveicarija
Žanrai	Rokas, pankrokas, new wave, hip hopas, elektroninė muzika
Veikla	Atlikėjas, prodiuseris, impresarijus
Aktyvumo metai	1974–2010

Malcolmas McLarenas (angl. Malcolm McLaren, tikrasis vardas angl. Malcolm Robert Andrew McLaren; g. 1946 m. sausio 22 d. – 2010 m. balandžio 8 d.) – atlikėjas, impresarijus, leidėjas, tačiau labiausiai žinomas kaip buvęs britų pankroko grupės „Sex Pistols“ vadybininkas.

McLaren’as yra iš taip vadinamos „karo vaikų“ kartos, gimė Londono priemiestyje, paauglio dezertyro Pete ir Emmi (mergaut. Isaacs) McLaren šeimoje. Tėvas paliko šeimą kai Malcolm’ui tebuvo 2 metai ir jį užaugino senelė Rose Corre Isaacs, kadaise turtingos deimantų prekeivių, portugalų žydų kilmės šeimos duktė. Kai jam suėjo šešeri, jo motina pakartotinai ištekėjo už Martin Levi, dirbusio tekstilės apdirbimo pramonėje, Londone.

Martinas Levi turėjo nuosavą įmonę ir lėšų pragyvenimui jiems netrūko, tačiau Malcolm’as niekada nerado bendros kalbos su savo patėviu ir dar būdamas paaugliu paliko namus. Pakeitęs galybę profesijų (tarp jų ir vyno degustatoriaus) jis tęsė bandymus studijuoti keliuose meno koledžuose, kol apie 1971 m. buvo iš jų išmestas. Būtent tuo metu jis pradėjo reikštis kaip mados dizaineris, o šiuos įgūdžius panaudojo ir vėliau, tapęs madingų rūbų parduotuvės savininku.

1960-ųjų pabaigoje McLaren’as susidomėjo situacionizmu, viena iš marksizmo pagimdytų kairuoliškų anarchistinių ideologijų, kviečiančia provokatoriškiems ir absurdiškiems veiksmams, siekiant reformuoti socialinę santvarką. 1968 m. McLaren’as nesėkmingai mėgino patekti į Paryžių, kad sudalyvautų ten vykstančiame maište.

1971 metais McLaren’as, kartu su savo partnere, dizainere Vivienne Westwood Londone, Kings Roud’o 430, atidarė madingų rūbų parduotuvę „Let It Rock“, vėliau pervadintą į „SEX“, dar vėliau – „Too Fast To Live, Too Young To Die“ ir „Seditionaries“. Čia jie prekiavo „Teddy Boys“ subkultūros stiliaus rūbais, taip pat ir savos kūrybos drabužiais. Kaip paaiškėjo „Let It Rock“ buvo sėkmingas projektas, bet McLaren’o nepasitenkinimas parduotuvės stiliumi ir problemomis su „Teddy Boys“ berniukais, kurie buvo pagrindiniai klientai, vis augo.

Su Vivienne Westwood McLaren’as turi sūnų Joseph Ferdinand Corré, kuris dar žinomas kaip apatinių rūbų kolekcijos „Agent Provocateur“ bendraautoris. Vivienne Westwood iki šiol yra parduotuvės Kings Roud’e savininkė.

Dar 1972 m., būdamas Niujorke vykstančioje mados mugėje, McLaren’as pirmą kartą susitiko su amerikiečių proto punk grupe „The New York Dolls“. Tais pačiais metais jis pervadino savo parduotuvę į „Too Fast To Live Too Young To Die“ ir ėmė rūpintis „The New York Dolls“ sceniniais rūbais. Maždaug nuo 1974 metų jis netgi tapo šios grupės vadybininku. 1975 metais McLaren’o sukurti raudoni odiniai kostiumai su sovietinės simbolikos elementais (kūjis ir pjautuvas) buvo sugalvoti kaip būdas išprovokuoti didesnį populiarumą, bet šis sumanymas nepavyko ir grupė neilgai trukus iširo. Vėliau buvę „The New York Dolls“ nariai nepagarbiai atsiliepdavo apie McLaren’o darbą. Tačiau dirbdamas su „The New York Dolls“ taip pat susipažino su „Neon Boys“, vėliau tapusiais „Television“ ir laikomais vienais iš New wave muzikos stiliaus išradėjų.

1975 m. balandžio mėn. McLaren’as grįžo į Angliją, pervadino savo parduotuvę į „SEX“ ir ėmė prekiauti S&M (sado-mazo) stiliaus rūbais.^[1]

Maždaug 1974 m. grupė „The Strand“, vėliau tapusi „Sex Pistols“ pakvietė McLaren’ą prisidėti prie grupės ir padėti jai pasiekti populiarumo. Grupės įkūrėjai Steve Jones ir Paul Cook buvo nuolatiniai McLaren’o parduotuvės lankytojai. Vėliau apie 1975 metus Malcolm’o padėjėjas Bernie Rhodes, neilgai trukus tapęs „The Clash“ vadybininku, supažindino McLaren’ą su John Lydon (sceninis vardas Johnny Rotten, kuris tuo metu vaikščiojo trumpai kirptais žaliai dažytais plaukais, apiplyšusiais rūbais ir su užrašu I hate (liet. nekenčiu) ant „Pink Floyd“ reklaminių marškinėlių. Jo išvaizda ir pasaulėžiūra padarė didelį įspūdį McLaren’ui ir Rotten’as buvo pakviestas perklausai, kaip galimas naujas vokalistas. Rotten’as buvo priimtas, o grupė pervadinta į „Sex Pistols“, kaip pareiškė Malcolm’as, jis norėjo, kad pavadinimas skambėtų kaip „jauni seksualūs žmogžudžiai“^[2]

Pirmasis „Sex Pistols“ singlas „Anarchy in the U.K.“ buvo išleistas „EMI“ 1976 m. lapkričio mėn. O tų pačių metų gruodžio 1-ąją įvyko pagarsėjęs incidentas, kai Steve Jones iškeikė televizijos vedantįjį tiesioginio eterio metu ėmusį interviu iš grupės^[3]. „EMI“ nutraukė kontraktą su grupe, o pastaroji išgarsėjo visoje šalyje.

1977 m. gegužės mėn., karalienės Elžbietos II sidabrinio jubiliejaus proga, grupė išleido prieštaringai įvertintą, antrąjį savo singlą „God Save the Queen“. McLaren’as suorganizavo singlo pristatymą plaukiant laivu Temzės upe, šalia parlamento rūmų. Laivą apsupo policiją ir McLaren’as buvo areštuotas, tačiau tai tik padėjo grupei pritraukti dar didesnį publikos dėmesį.

1977 m. spalio mėn. grupė išleido albumą „Never Mind the Bollocks, Here's the Sex Pistols“, o 1978 m. sausį išvyko į nelabai sėkmingą turnė po Jungtines Valstijas. Šio turo metu išaiškėjo įvairūs tarpusavio nesutarimai, įtakoję grupės iširimą. Kiti grupės nariai (labiausiai John Lydon) kaltino McLaren’ą savivale ir siekiu pasipelnyti. Lydon’as dėl to atsisakė filmuotis filme „The Great Rock'n'Roll Swindle“, kuriame McLaren’as atskleidė savo požiūrį į „Sex Pistols“ istoriją ir iširimą. Devintajame dešimtmetyje Lydon’as ir McLaren’as ilgai bylinėjosi dėl „Sex Pistols“ autorinių teisių, 1987 m. procesas baigėsi Lydon’o pergale. 2000 m. buvo sukurtas dar vienas filmas „The Filth and the Fury“, kuriame likę gyvi „Sex Pistols“ nariai išsakė kitos pusės nuomonę apie grupės istoriją.

Iširus „Sex Pistols“ McLaren’as bandė tapti „Adam and the Ants“ vadybininku. Tačiau beveik iškarto jis susipyko su grupės lyderiu Adam’u Ant’u ir drauge su nauja soliste Annabella Lwin ir „Adam and the Ants“ muzikantais sukūrė new wave stiliaus grupę „Bow Wow Wow“. „Bow Wow Wow“ išgarsėjo originaliu afrikietiškų ritmų jungimu su elektronine roko muzika ir skandalu susijusiu su jaunu Annabell’os Lwin amžiumi (jai tebuvo 14 m.), bei jos aktu ant albumo „See Jungle!“ viršelio, imituojančio įžymų Eduaro Manė paveikslą „Pusryčiai ant žolės“.

1983 metais McLaren’as išleido albumą „Duck Rock“, kuriame persipina Afrikos, Pietų Amerikos muzikos ir hiphopo motyvai. Šis albumas turėjo įtakos hiphopo muzikos populiarinimui Jungtinėje Karalystėje. Du albumo singlai „Buffalo Gals“ ir „Double Dutch“ pasiekė UK Top 10. Vėliau McLaren’as sutelkė savo dėmesį į elektroninės muzikos ir operos sintezę. 1984 m. išleido singlą „Madame Butterfly“, kuriame skamba sintezatorių muzikos lydimas deklamavimas. Singlas pasiekė 13-ą Didžiosios Britanijos ir 16-ą vietą Australijos populiariausių dainų sąrašuose. Po bendro darbo su Mclaren’u, kuriant albumą „Fans“ prodiuseris Stephen Hague išgarsėjo ir tapo labai pageidaujamu pop techno žanro atlikėjų tarpe.

1989 m. McLaren’as išleido funk / disco / vogue stilių įtakotą albumą „Waltz Darling“, į kurį įtraukė kai kuriuos savo ankstesnio albumo elementus, t. y. deklamavimas, styginių instrumentų ir elektroninės muzikos sintezė, be to praturtino kompozicijas tokių žinomų muzikantų kaip Bootsy Collins ir Jeff Beck dalyvavimu. Albumas buvo orientuotas į JAV rinką, bet tokie singlai kaip „Waltz Darling“ ir „Something’s Jumpin' in Your Shirt“ pasiekė Europos radijo top-20.

1992 m. McLaren’as bendradarbiavo kuriant dainą „Carry On Columbus“ meniniam to paties pavadinimo filmui. 1994 m. įrašė koncepcinį albumą „Paris“ su tokiomis prancūzų žvaigždėmis kaip Catherine Deneuve ir Françoise Hardy.

1998 m. McLaren’as kartu su hiphopo atlikėjais Rakim, KRS-One, De La Soul ir prodiuseriu Henri Scars Struck išleido albumą „Buffalo Gals Back 2 Skool“, kuriame įrašytos naujos albumo „Duck Rock“ dainų versijos. Tais pačiais metais jis įkūrė grupę „Jungk“, tačiau šis projektas nebuvo sėkmingas. Taip pat įrašė singlą „The Bell Song“ 1997 ir 1998 m. įvairiai remiksuotą ir išleistą 12 colių EP albumu.

McLaren’o daina „About Her“, sukurta „The Zombies“ dainos „She’s Not There“ pagrindu, tapo plačiai žinoma po to, kai buvo panaudota Quentin Tarantino filme „Kill Bill: Vol. 2“. 2005 m. McLaren’ui iškeltas ieškinys dėl plagijavimo kuriant šią dainą, tačiau Anžero (Prancūzija) teismas nutraukė bylą.

Soliniai McLaren’o darbai, ypač iš albumo „Duck Rock“, taip pat buvo nekartą atliekami kitų. 1999 m. grupės „Dope Smugglaz“ atliekama „Double Dutch“ pasiekė UK top 20. 1997 m. Mariah Carey dainoje „Honey“ ir „Honey (Remix Bad Boy)“ naudojama ištrauka iš „Hey DJ (Buffalo Girls)“. 2002 m. Eminem’as išleido dainą „Without Me“, su „Buffalo Gals“ ištraukomis. 2007 m. McLaren’o daina „World’s Famous“ buvo panaudota R&B dainininkės Amerie jos dainoje „Some Like It“.

2006 m. Paul Gorman išleido knygą „The Look: Adventures In Rock & Pop Fashion“, kuriai įžangą ir pastabas pateikė McLarenas. Knyga platinama kartu su kompaktine plokštele, kurioje įrašyta daina „Deux“ iš albumo „Paris Remixes“.

Nuo pat aštuoniasdešimtųjų pagal komiksų autoriaus Alan’o Moore scenarijų McLaren’as bandė sukurti filmą „Fashion Beast“. 1986 m. jis bandė įgyvendinti šį projektą Niujorke, kur kurį laiką gavo finansavimą iš imresarijaus ir prodiuserio Robert’o Boykin’o. Kompanija „Avenue Pictures“ paprašė scenaristo Steve Means’o perrašyti Alan’o Moore scenarijų ir reikalai pajudėjo, tačiau vėliau pašlijus Robert’o Boykin’o sveikatai procesai sulėtėjo, o 1988 m. Boykin’ui mirus, ir visai sustojo. Filmas taip ir nebuvo pabaigtas, tačiau McLaren’as buvo kviečiamas dalyvauti kitų filmų ir TV projektų realizavime. Vienas iš tokių buvo „The Ghosts of Oxford Street“ 1991 m. sukurtas kompanijos „Channel 4“ užsakymu. Tai muzikinė istorija apie Londono Oksfordo gatvę, McLaren’o režisuota ir atpasakota, panaudojant „The Happy Mondays“, Tom Jones, Rebel MC, Kirsty MacColl, John Altman ir Sinéad O'Connor muziką^[4].

1985 m. McLaren’as bandė suartėti su „Red Hot Chili Peppers“, tuo metu tik ką pradėjusios savo karjerą, siekdamas tapti jų vadybininku. Išklausęs trumpą gyvą grupės koncertą, kaip prisimena Anthony Kiedis, McLaren’as nebuvo sužavėtas ir pasiūlė jiems groti klasikinį „nuogą“ pankroką, išlaikant akcentuotą Kiedis vokalą. Nors Kiedis ir buvo patenkintas atsiliepimu, tačiau kartu su kitais „Red Hot Chili Peppers“ nariais atmetė Mclaren’o pasiūlymą. Anthony prisimena apie įvykį: „Tai buvo lyg burtininkas iš Ozo šalies, ir viskas ką jis sakė pernelyg absurdiška, kad rimtai į tai pažiūrėtume“.

2000 m. buvo girdėti spekuliacijų, kad McLarenas gali būti išrinktas Londono meru^[5], tačiau galų gale tai nebuvo kaip nors įgyvendinama. Tais pačiais metais Vokietijoje surengtoje parodoje „Casino of Authenticity and Karaoke“^[6] buvo demonstruojami kai kurie autobiografiniai McLaren’o darbai, apie tai jis taip pat kalbėjo viename iš savo interviu^{[7] [8]}.

2003 m. McLaren’as paskelbė straipsnį „8-Bit Punk“^[9], ginantį 8 bitų muzikos stilių. Jis taip pat dalyvavo populiarios mašinimos „This Spartan Life“ kūrime ir aptarime^[9].

McLaren’as buvo vienas iš 2006 m. Kanų kino festivalyje pristatyto filmo „Fast Food Nation“ prodiuserių. 2006 m. „BBC Radio 2“ eteryje McLaren’as pristatė seriją dokumentinių muzikinių pasakojimų pavadinimu „Malcolm McLaren’s Musical Map of London“. 2007 m. ši serija buvo tęsiama pavadinimu „Malcolm McLaren’s Life and Times in L.A.“.

McLaren’as taip pat dalyvavo realybės šou „The Baron“ turėjusiame pasirodyti ITV eteryje 2007 m. rugpjūtį, tačiau dėl vieno iš dalyvių mirties transliacijos prasidėjo tik 2008 balandį. 2007 m. buvo anonsuojamas ir jo dalyvavimas septintoje realybės šou „I’m a Celebrity… Get Me Out of Here!“ serijoje, kuri turėjo būti filmuojama Australijoje, tačiau sutartą skrydžio dieną jis nepasirodė ir buvo pakeistas kita įžimybe – Katie Hopkins. Ta proga McLaren’as pareiškė kad visa tai buvo netikra ir jis neturėjęs laiko ir nepažįstąs kitų šou dalyvaujančių įžymybių.

2008 m. visuomeninė Niujorko menininkų grupė „Creative Time“ pristatė devynių (iš dvidešimt vieno) McLareno video instaliacijų iš serijos „Shallow, A Series of Musical Paintings“ premjerą per MTV HD ekranus Niujorko Times skvere^[10]. Pirmą kartą ir visa ši serija buvo pademonstruota parodoje „Art 39“, Bazelyje.

Po mirties palaidotas Londono Haigeito kapinėse.

• Adam And The Ants
• Bow Wow Wow
• Jimmy The Hoover
• Sex Pistols
• Vivienne Westwood

• Oficialus puslapis
• Biografija Archyvuota kopija 2006-07-17 iš Wayback Machine projekto. VH1 svetainėje
• Malcolm’o McLaren’o interviu Australijos šou „Enough Rope“